Nuo šių metų liepos 1 d. Latvijoje galioja sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas duonai, pienui, kiaušiniams ir paukštienai. Pirmojo mėnesio duomenys rodo, kad šių prekių kainos mažmeninėje prekyboje sumažėjo apie 7–8 proc. Nepaisant to, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai teigia, kad panašių kainų mažinimo efektų galima pasiekti ir be valstybinių mokestinių lengvatų, pasitelkiant atsakingas verslo iniciatyvas.
Latvijoje iki 2027 m. birželio 30 d. vyksta eksperimentas, kurio metu standartinis 21 proc. PVM tarifas šiems maisto produktams pakeistas 12 proc. Ekspertai prognozavo, kad tai turėtų sumažinti galutinę kainą pirkėjui apie 7,4 proc.
Kainų mažėjimas Latvijoje ir jo priežastys
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad mažmenininkai, atsižvelgdami į visuomenės dėmesį kainų politikai, negalėjo nesumažinti kainų. „Žvelgiant į 2027-uosius metus, egzistuoja auganti rizika, kad pabrangusi energetika ir tam tikri nepalankūs geopolitiniai pokyčiai gali vėl pradėti didinti ir žemės ūkio kultūrų kainas, todėl tik kitų metų liepą pamatysime, ar šis sumažinto PVM tarifo perdavimas vartotojui išliks“, – sako ekonomistas.
Apžvelgdamas liepos mėnesio duomenis, T. Povilauskas pripažįsta, kad PVM sumažinimas Latvijoje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl maisto produktų kainos kaimyninėje šalyje pernai liepą, palyginti su šių metų liepa, krito 3,4 proc. Lietuvoje šis rodiklis buvo kuklesnis – 0,8 proc. Ekonomistas pabrėžia, kad tai nebuvo vienintelė priežastis: PVM lengvatos sutapo su palankiais kainų pokyčiais didmeninėje rinkoje, kur kainos pastaraisiais mėnesiais buvo stabilios arba mažėjo, todėl prekybininkams nebuvo sunku mažinti kainas.
Pasak T. Povilausko, žaliavinio pieno supirkimo kaina Latvijoje praėjusį mėnesį buvo apie penktadaliu mažesnė nei pernai liepą, kiaušinių didmeninės kainos taip pat mažėjo, o vištienos kainos grįžo į praėjusių metų lygį.
Kainų mažinimas – ir verslo iniciatyva
Latvijos pavyzdys rodo, kad mokestiniai sprendimai gali greitai paveikti maisto produktų kainas, tačiau jų mažinimas nebūtinai turi priklausyti tik nuo valstybės – kainas gali mažinti ir patys verslo atstovai.
Pavyzdžiui, liepos pabaigoje lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo iniciatyva dar labiau sumažino beveik 500 atrinktų šviežio maisto produktų įprastas kainas. Į šį sąrašą pateko ir pieno bei duonos – dviejų Latvijos PVM eksperimente dalyvaujančių produktų grupių – prekės. Po šio žingsnio visų sąraše esančių produktų įprasta kaina sumažėjo 16,6 proc., o tai yra dvigubai daugiau nei Latvijoje fiksuojamas kainų pokytis.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigia, kad šis sprendimas buvo orientuotas į produktus, sudarančius reikšmingą kasdienio pirkėjų krepšelio dalį. „Pagal mūsų statistiką, atrinktame sąraše esančias prekes ir produktus kasdien įsigyja daugiau nei pusė iš 400 tūkst. pirkėjų, per dieną apsilankančių mūsų tinklo parduotuvėse“, – skaičiuoja jis.
Analizuojant kainų sumažėjimą pagal atskiras produktų kategorijas, pieno ir duonos gaminių kainos šiame tinkle vidutiniškai sumažėjo po 11 proc., mėsos gaminių – vidutiniškai 17 proc., o šviežios mėsos kainos susitraukė net 25 procentais.
„Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išsilaiko įtampa dėl energetinių išteklių kainų, kurios didina ir logistikos kaštus, taip pat, anot Valstybinės duomenų agentūros, augančios Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos fiksuojamos jau kelintą mėnesį iš eilės. Viso to kontekste, pokyčiai, siekiant užtikrinti mažas maisto kainas, vyksta pirkėjų naudai“, – priduria M. Tilmantas.
Ar Latvijos PVM maisto eksperimentas atsiras Lietuvoje?
T. Povilausko skaičiavimais, PVM sumažinimas pienui, duonai, kiaušiniams ir paukštienai Latvijos biudžetui per metus gali kainuoti šiek tiek daugiau nei 30 mln. eurų. „Lietuvos atveju, jei lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas tokiam pat produktų krepšeliui, biudžeto netektys, matyt, siektų arčiau 50 mln. eurų“, – skaičiuoja jis.
Vis tik, pasak ekonomisto, Lietuvoje panašių pokyčių laukti nereikėtų, nes lengvatinio PVM maistui klausimas šiuo metu nėra aktualus ir vargu ar bus prisimintas prieš priimant 2027 m. valstybės biudžetą. T. Povilausko teigimu, be politinių priežasčių, tam šiuo metu stinga ir objektyvaus ekonominio spaudimo, nes maisto produktų kainos per pastaruosius metus nėra pastebimai padidėjusios.
