Lietuvos valstybė iš biudžeto remia neaiškiai apibrėžtas ir neįteisintas socialines paslaugas, o gyventojai kartais yra verčiami už jas mokėti, nors jos nėra oficialiai reglamentuotos. Šią problemą atkreipė dėmesį Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
„Neįtikėtina, kad Lietuvoje galėtų būti valstybės finansuojamos arba per prievartą peršamos paslaugos, kurios, visų ministerijų ir institucijų teigimu, neegzistuoja ir nėra reglamentuotos. Bet kuris asmuo, vykdydamas ekonominę veiklą, turi nurodyti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus numerį – lygiai tokius pat numerius turi Socialinių paslaugų katalogas. Tačiau už vieną paslaugą teismų sprendimais iš gyventojų imami pinigai, o valstybė tą paslaugą dar finansuoja, nors tokios paslaugos net nėra“, – spaudos konferencijoje sakė E. Gentvilas.
E. Gentvilo minimos paslaugos – bendratėvystė ir šeimos rekonstrukcija, kurios teoriškai turėtų užtikrinti vaiko emocinį stabilumą ir padėti tėvams konstruktyviai bendradarbiauti.
Teisingumo ministerija, Mediacijos rūmai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad nei viename teisės akte, nei Socialinių paslaugų kataloge nėra įtvirtintos bendratėvystės ir šeimos rekonstrukcijos paslaugų sąvokos.
Nepaisant to, šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 27 tūkst. eurų paramą dviem bendratėvystės pagalbos projektams, kuriuos įgyvendina VšĮ „Taikos raktai“ ir VšĮ „Sotas“. Tuo tarpu gyventojai už valandos šios paslaugos trukmę yra verčiami mokėti 120 eurų.
