Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas lapkričio 4 dieną Berlyno saugumo konferencijoje pasirašė strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje deklaraciją. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, dokumentas žymi naują abiejų valstybių strateginės partnerystės etapą ir nustato ilgalaikes bendradarbiavimo kryptis.
Vokietijos brigada išliks partnerystės ašimi
R. Kaunas susitarimą pavadino istoriniu ir pabrėžė, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada išliks dvišalės gynybos partnerystės ašimi. Ministro teigimu, deklaracija turėtų padėti užtikrinti daugiau dabartinius poreikius atitinkančių pajėgumų Lietuvoje, daugiau bendrų pratybų ir greitesnes karinio mobilumo procedūras.
Lietuva ir Vokietija sieks glaudžiau integruoti savo ginkluotąsias pajėgas, didinti jų sąveikumą ir pasirengimą veikti kartu. Vokietijos teritorinės gynybos pajėgos taip pat turėtų glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir Lietuvos šaulių sąjunga, reguliariai keistis patirtimi bei žiniomis.
Šalys stiprins oro ir dronų gynybą
Tarp pagrindinių naujojo bendradarbiavimo prioritetų įvardytos oro gynyba ir apsauga nuo bepiločių orlaivių. Šalys ketina kartu plėtoti gynybos pajėgumus ir stiprinti Lietuvos bei Vokietijos gynybos pramonės partnerystę.
Planuojant būsimus įsigijimus bus siekiama rinktis tarpusavyje sąveikius arba vienas kitą galinčius pakeisti sprendimus ir ieškoti galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis. Naujas technologijas numatoma integruoti rengiant bendrus eksperimentus.
Bendradarbiavimą taip pat planuojama stiprinti logistikos, karinio mobilumo, medicininės paramos, karinės žvalgybos, elektroninės kovos, karinės ir dvejopo naudojimo infrastruktūros bei kosmoso saugumo ir gynybos srityse.
Deklaracija apima ir gynybą nuo kibernetinių bei hibridinių grėsmių, strateginę komunikaciją ir kovą su informacinėmis atakomis. Dokumente nustatytos politinės kryptys bus įgyvendinamos pagal atskirą veiksmų planą.
Brigadai reikalingą infrastruktūrą žadama parengti iki 2027 metų pabaigos
R. Kauno teigimu, pirmasis Rūdninkų karinio miestelio statybų etapas baigiamas anksčiau, nei planuota, o antrojo etapo darbai jau įsibėgėjo. Lietuva oficialiai patvirtino Vokietijai, kad pagrindinė brigadai priimti reikalinga infrastruktūra bus parengta iki 2027 metų pabaigos.
Planuojama, kad tuo pačiu metu Vokietijos brigada Lietuvoje pasieks visišką operacinį pajėgumą. Šalyje turėtų tarnauti ir dirbti apie 5 tūkst. Vokietijos karių bei civilių.
2026 metų Berlyno saugumo konferencijoje Lietuva dalyvavo kaip šalis partnerė. R. Kauno ir B. Pistoriuso diskusija bei dokumento pasirašymas vyko atidarant antrąją konferencijos dieną.
