Lietuva yra pasirengusi priimti papildomas Jungtinių Valstijų pajėgas ir galėtų užtikrinti jų buvimui reikalingą infrastruktūrą, lapkričio 5 dieną pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Du JAV batalionai grįžta į Pabradę
Ministras apie Lietuvos pasirengimą paskelbė po Berlyno saugumo konferencijoje surengto susitikimo su JAV ambasadoriumi prie NATO Matthew Whitakeriu. Per pokalbį aptarti JAV karinio buvimo Lietuvoje tęstinumas ir NATO rytinio flango stiprinimas.
Pasak R. Kauno, du JAV karių batalionai su karine technika grįžta į Lietuvą ir netrukus pradės tarnybą Pabradės poligone. M. Whitakeris teigiamai įvertino Lietuvos teikiamą priimančiosios šalies paramą, o šalyje sukurtą ir toliau plėtojamą karinę infrastruktūrą pavadino pavyzdine.
Spalio pabaigoje į Lietuvą jau buvo atvykę daugiau kaip 200 JAV karių. Artimiausiu metu šalyje dislokuotų amerikiečių skaičius turėtų pasiekti apie tūkstantį ar daugiau. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Lietuva baigia derinti pasiūlymų paketą
Vėliau lapkričio 5 dieną R. Kaunas patikslino, kad Lietuva jau parengė pasiūlymų dėl ilgalaikio JAV karių buvimo paketą, tačiau Vašingtonui jo dar neišsiuntė. Tarp Lietuvos institucijų tebed derinamos paskutinės techninės detalės.
Ministras nurodė, kad apie šias iniciatyvas su M. Whitakeriu kalbėjosi lapkričio 4 dieną. Techninės diskusijos vyksta, tačiau sprendimų dar nėra, o kada paketas bus perduotas JAV, R. Kaunas neįvardijo. Pasak jo, pasiūlymai apima ne tik gynybą, bet ir socialinius bei kitų institucijų kompetencijai priklausančius klausimus.
Dar spalio 28 dieną užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas JAV Karo departamento pareigūnui Andrew Loomisui sakė, kad Lietuva pasirengusi priimti papildomas JAV pajėgas, įskaitant nuolatinį jų dislokavimą.
Lietuva 2026 metais gynybai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Maždaug penktadalį šalies gynybos įsigijimų sudaro JAV ginkluotė ir karinė įranga.
Sąjungininkai stiprins žvalgybos informacijos mainus
Aptardami hibridines grėsmes, R. Kaunas ir M. Whitakeris kalbėjo apie intensyvesnį keitimąsi žvalgybine informacija dėl galimų provokacijų bei koordinuotus sąjungininkų veiksmus. Susitikime taip pat aptarta parama Ukrainai.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva investuoja į nacionalinius oro gynybos pajėgumus, tačiau šaliai reikalingos ir NATO oro gynybos pajėgos. Ministro pozicija – Europa pirmiausia turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, o JAV turi vykdyti savo įsipareigojimus. Jo vertinimu, kai kuriose srityse dvišalis karinis bendradarbiavimas gilėja.
Ministras taip pat paneigė gavęs JAV siūlymų ar pageidavimų sieti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje su baltarusiškų trąšų tranzitu. R. Kauno teigimu, per susitikimą su M. Whitakeriu šis klausimas nebuvo keliamas.
