Kauno plėtros ašimi tampa privatūs ir viešieji nekilnojamojo turto projektai, pertvarkomos istorinės teritorijos ir naujos susisiekimo jungtys. Didžiausi pokyčiai numatomi Žemojoje Fredoje, Aleksote ir miesto centre, tačiau planuojama plėtra kelia ir ginčų dėl Naujamiesčio apsaugos.
Žemoji Freda tampa nauju miesto centru
Kairiajame Nemuno krante esančioje Žemojoje Fredoje plėtojamas „Nemunaičių“ kvartalas, statomas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas iš Nemuno salos, vyksta M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos. Taip pat svarstoma pertvarkyti „Kauno grūdų“ teritoriją.
Beveik 23 tūkst. kv. metrų užimsiančiame M. K. Čiurlionio koncertų centre pagrindinė salė talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų, o daugiafunkcė salė – beveik 700.
Šioje miesto dalyje „Tesonet“ plėtoja ir „Cyber City Kaunas“. Apie 40 tūkst. kv. metrų mišrios paskirties kvartalą sudarys du biurų pastatai, keturių žvaigždučių viešbutis ir keturi gyvenamieji pastatai.
„Tesonet“ grupės investicijų vadovė Evelina Žvinytė Kauno nekilnojamojo turto forume aiškino, kad nuosavi biurai augančiam verslui suteikia stabilumo. Pasak jos, naujo kvartalo plėtra pasirodė pigesnė nei nuomoti patalpas, kurias nuolat tenka keisti pagal besiplečiančių įmonių poreikius.
Pokyčiai vyksta ir aukščiau esančiame Aleksote. Čia jau veikia ALEX Kauno inovacijų parkas, o savivaldybė planuoja keturis sporto kompleksus: uždarą futbolo ir regbio areną, ekstremalaus sporto centrą, atvirą aikštyną bei kompleksą su 50 metrų baseinu ir dirbtine banga.
Daugiau kaip 10 hektarų teritorijoje bendrovė „YIT Lietuva“ vysto kvartalą „Matau Kauną“. Jame numatyti 34 pastatai ir apie 1,6 tūkst. butų. 2026 metų balandį bendrovė pradėjo dviejų penkiaaukščių, kuriuose bus 80 butų, statybas.
Konversijos grąžina teritorijas į miesto gyvenimą
Naujas kvartalas planuojamas ir Kauno centre, buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje. Kartu keičiamas Stoties turgaus veidas.
Steigiamojo Seimo aikštės pertvarkos plane numatyta statyti pastatus palei gatves, o tarp jų įrengti naują aikštę. Prie Kauno pilies esančią automobilių aikštelę ketinama perkelti po žeme, o jos vietoje statyti savivaldybės administracijos pastatą.
„YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teritorijų konversijas sieja su 15 minučių miesto principu. Pagal jį namai, darbo vietos, paslaugos ir pramogos pėsčiomis arba dviračiu turėtų būti pasiekiami ne ilgiau kaip per 15 minučių.
Kaip tokios konversijos pavyzdį K. Vanagas pateikė „Piliamiestį“. Daugiabučių statyba ir krantinės sutvarkymas dešiniajame Neries krante paskatino aplinkinės infrastruktūros plėtrą, o anksčiau apleista teritorija buvo grąžinta į miesto gyvenimą.
Žaliakalnyje Roberto Jociaus bendrovės išplėtotos „Kauko vilos“ 2026 metų Baltijos nekilnojamojo turto apdovanojimuose pripažintos geriausiu 2025 metų gyvenamuoju projektu. Kompleksą sudaro trys namai, kuriuose įrengta 11 apartamentų.
Miesto dalis sieja ir nauji tiltai. 2026 metų spalį buvo statomi pėsčiųjų tiltai iš Nemuno salos į Žemąją Fredą bei iš Brastos gatvės į Santaką, tęsiamos Santakos tilto statybos. A1 magistralėje taip pat vyko dar vieno tilto per Nerį darbai.
Projektuojamos dar trys jungtys: antrasis pėsčiųjų tiltas iš Nemuno salos į Žemąją Fredą arčiau „Žalgirio“ arenos, pėsčiųjų tiltas iš Mažojo Ąžuolyno į Vytauto parką ir automobiliams skirta jungtis iš Šilainių į Žeimenos gatvę.
Miestas siekia tankėti, bet Naujamiesčio planas kiršina
Kauno vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas teigia, kad atnaujinant miesto bendrąjį planą reikia tankinti centrinę dalį ir kurti alternatyvius centrus kituose rajonuose. Pasak jo, mažo tankumo teritorijose miestui neapsimoka įrengti infrastruktūros.
Diskusijų kelia Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo planas, apimantis 685,4170 hektaro. Jo sprendiniai buvo viešinami nuo 2026 metų rugpjūčio 24 dienos iki spalio 8-osios, o planavimo organizatorius yra už kultūros paveldo apsaugą atsakingas Kultūros paveldo departamentas.
G. Barčauskas neigė, kad savivaldybė siekia sugriauti ar beatodairiškai užstatyti Naujamiestį, tačiau dabartinį planą pavadino trumparegišku ir klaidingu.
Kita ginčo pusė priminė, kad Lietuva UNESCO buvo įsipareigojusi šį planą užbaigti 2026 metų lapkritį. Jos atstovų teigimu, reikšmingi nevaldomi pokyčiai gali kelti grėsmę Kauno modernizmo architektūros pasaulio paveldo statusui.
