Nors Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą pažangą mažindama išvengiamą mirtingumą, šalyje vis dar netenkama gerokai daugiau gyvybių nei vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse. Naujausios EBPO ataskaitos „Health at a Glance 2025“ duomenimis, 2013–2023 metais Lietuvoje išvengiamas mirtingumas sumažėjo 27 proc., tačiau 2023 m. rodiklis vis dar buvo apie 60 proc. didesnis nei EBPO vidurkis. Svarstant 2027 metų sveikatos biudžetą, pabrėžiama būtinybė ne tik didinti finansavimą, bet ir užtikrinti, kad jis duotų apčiuopiamų rezultatų – mažintų sergamumą, gerintų sveikatos priežiūros prieinamumą ir pailgintų sveiko gyvenimo metus.
Seimo narys, gydytojas prof. dr. Saulius Čaplinskas teigia, kad nors pasiekta pažanga yra džiuginanti, svarbiausia yra išsaugoti kuo daugiau gyvybių ateityje. Ataskaita rodo, kad Lietuva atsilieka tiek prevencijos, tiek laiku suteikto gydymo srityse. Prevencija išvengiamas mirtingumas Lietuvoje siekia 222 mirtis 100 tūkst. gyventojų (EBPO vidurkis – 145), o laiku ir veiksmingai gydant išvengiamas mirtingumas – 134 (EBPO vidurkis – 77).
Ypač iškalbinga statistika yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje mirtingumas nuo išeminės širdies ligos viršija 250 mirčių 100 tūkst. gyventojų, o nuo galvos smegenų kraujagyslių ligų – 100 mirčių 100 tūkst. gyventojų. Pasak S. Čaplinsko, svarbu ne tik turėti modernias gydymo technologijas, bet ir užtikrinti rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis ar cukrinis diabetas, nuolatinę kontrolę.
2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projekte numatyta 3,41 mlrd. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y. beveik 357 mln. eurų daugiau nei 2026 metais. Nors papildomos lėšos skirtos paslaugų plėtrai, jų kainoms didinti, medikų darbo užmokesčiui ir prieinamumui gerinti, S. Čaplinskas pabrėžia, kad svarbu aiškiai įvardyti ir laukiamus rezultatus. Turi būti aišku, kiek daugiau žmonių veiksmingai kontroliuos kraujospūdį, cholesterolį ar diabetą, ar ligos bus nustatomos anksčiau, ar mažės skirtumai tarp didmiesčių ir regionų.
EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 815 išvengiamų hospitalizacijų (EBPO vidurkis – 473). Taip pat aukštesni mirtingumo rodikliai po hospitalizavimo dėl ūminio miokardo infarkto (9,6 proc. Lietuvoje, 6,5 proc. EBPO vidurkyje) ir insulto (11,7 proc. Lietuvoje, 7,7 proc. EBPO vidurkyje). Tai rodo, kad būtina vertinti gydymo prieinamumą ir kokybę.
S. Čaplinskas akcentuoja, kad sveikatos sistemos finansavimo tikslas turėtų būti ne tik daugiau suteiktų paslaugų, bet ir daugiau išsaugotos sveikatos. Tam reikalingos ne tik PSDF lėšos, bet ir valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšos, stipresni visuomenės sveikatos biurai, veiksmingos priemonės tabako ir alkoholio vartojimui mažinti bei sveikesnė aplinka. Todėl mažinti išvengiamą mirtingumą galima tik derinant įvairių politikos sričių sprendimus.
„Per dešimtmetį įrodėme, kad galime pasiekti didelę pažangą. Dabar svarbu ją paspartinti. Mūsų tikslas – ne vien pasivyti EBPO vidurkį, bet užtikrinti, kad Lietuvos žmonės gyventų ilgiau ir kuo daugiau tų metų būtų geros sveikatos. Prevencija – investicija, kurios grąža matuojama išsaugotomis gyvybėmis“, – apibendrina Seimo narys.
