Finansų ministras Taurimas Valys penktadienį pareiškė, kad rengiant 2027 metų valstybės biudžetą buvo „labai daug pagundų“ kardinaliai mažinti krašto apsaugos finansavimą. Pasak jo, tokius pasiūlymus teikė ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai, tačiau ministras jų neįvardijo.
Ministras sako sulaukęs siūlymų „gudrauti“
T. Valio teigimu, siūlyta ne tik mažinti gynybos išlaidas, bet ir imtis „tam tikrų gudravimų“, kurie galėjo būti nepamatuoti bei nesuderinti su Lietuvos gynybos partneriais.
Ministras sakė girdėjęs raginimų lygiuotis į mažiau gynybai skiriančias NATO valstybes ir apsiriboti minimaliu finansavimu, kurio tikisi pagrindiniai Lietuvos partneriai amerikiečiai. Spaudimo dėl gynybos biudžeto, pasak T. Valio, būta ir iš opozicijos.
Vis dėlto ministras neatskleidė, ar tokius siūlymus teikė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Jis aiškino nenorintis rengti „raganų medžioklės“ ir neįvardijo nė vieno spaudimą esą dariusio opozicijos politiko.
T. Valys tvirtino, kad Vyriausybė spaudimui atsilaikė ir išsaugojo sąjungininkams sukurtą lūkestį. Jo vertinimu, Lietuva dėl didelio gynybos finansavimo jau gauna „tam tikrų dividendų“: šalis nebėra vertinama kaip „karo zona“, o galimybėmis investuoti Lietuvoje domisi didžiausios pasaulio gynybos pramonės bendrovės.
Pareiškimai papiktino koalicijos partnerių lyderius
15min pranešė, kad ministro žodžiai papiktino valdančiosios koalicijos partnerių lyderius, o jų reakciją antraštėje apibendrino citata: „Jis bando vaidinti šalies patriotą.“
Anksčiau koalicijos partijų vadovai viešai rėmė bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį gynybos finansavimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius rugpjūčio 31 dieną teigė, kad gynybai būtina skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, o finansavimą virš šios ribos sieti su kariuomenės poreikiais ir vykdomais projektais.
LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga tą pačią dieną sakė, kad 5 proc. BVP yra pakankamas įsipareigojimas, nes augant ekonomikai absoliuti gynybai tenkanti suma nemažėja. Spalio 13 dieną LVŽS siūlė ne atsisakyti NATO 5 proc. tikslo, bet 2027 metų biudžete aiškiau finansuoti vidaus saugumą ir atsparumą: ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP skirti pagrindinei gynybai, o iki 1,5 proc. – su gynyba ir saugumu susijusioms investicijoms.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio pabaigoje taip pat žadėjo, kad 2027 metais Lietuva liks „5 proc. klube“, nors tuomet tikslios finansavimo sumos nenurodė.
Gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų
Patvirtintame 2027 metų biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai kartu su Valstybės gynybos fondu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su 2026 metais, ministerijos finansavimas didėtų 34,8 mln. eurų, tačiau dėl prognozuojamo ekonomikos augimo jo dalis sumažėtų nuo 5,38 iki 5 proc. BVP.
Valstybės gynybos fondo lėšos sudarytų 896,4 mln. eurų. Pridėjus 60 mln. eurų likutį iš 2026 metų, fondo ištekliai siektų 956,4 mln. eurų.
T. Valys pripažino, kad kritikai dažnai ginčija ne patį gynybos prioritetą, o lėšų panaudojimo efektyvumą. Pasak ministro, vertinimą apsunkina įslaptinta informacija, ilgi ginkluotės tiekimo terminai ir avansiniai mokėjimai, galintys biudžeto deficitą padidinti keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
