Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su partneriais išleido knygą „BIO-DE-CODE. Gamtos dekodavimas sambūviui – dizaino sistemos nedominuojančiai biologinei morfogenezei“, nagrinėjančią dizaino vaidmenį kultūroje, technologijose ir santykyje su gyvybės formomis. Kūrėjų teigimu, tai ne tik tvarumo leidinys, bet ir bandymas perrašyti dizaino esmę, atsisakant žmogaus, kaip centrinės figūros, dominavimo.
Knyga jungia filosofų, menininkų, kritikų ir dizaino praktikų įžvalgas bei dizaino studentų darbus, siekiant atsakyti į klausimą, kaip kurti pasaulį, kuriame žmogus yra viena iš rūšių, gebanti mokytis ir bendradarbiauti.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro vadovė prof. dr. Rūta Valušytė teigia, kad dizainas gali tapti įrankiu naviguoti besikeičiančiame pasaulyje ir padėti spręsti kultūrinius konfliktus.
Pasak R. Valušytės, aklas efektyvumo siekis paverčia žmones monotoniškais sistemų operatoriais, todėl svarbu susigrąžinti smalsumą ir normų laužymą socialiniams ryšiams regeneruoti.
Knygoje aptariamos technologijos ir gamta, plečiama intelekto samprata, primenant, kad informaciją priima ne tik žmogaus protas, bet ir augalai, grybai bei bakterijos. Meno ir technologijos mokslų kritikas Marco Mancuso teigia, kad „neuromokslas pripažįsta, kad tai, ką vadiname intelektu, nebūtinai yra sąmoningas procesas.“
Skaitmeninio meno kūrėja ir architektė Aistė Ambrazevičiūtė į kūrinį įneša poetišką-biologinį pasaulėvaizdį, kuriame kerpės turi „supergalias“, o virusai palaiko iracionalią kerpių sąmonę.
Prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis nagrinėja dirbtinio intelekto ikonologijas, meno istorijos metaforas ir robotų psichologiją, klausdamas, ar DI gali jausti gėdą, ir kviečia suprasti, ką patys projektuojame į nežmogiškas sistemas.
Knygos sudarytojai teigia, kad šios mintys skatina keisti ekologinį vaizdinį ir pereiti prie etiško sambūvio su kitomis rūšimis.
Leidinyje vizualiai nagrinėjamas žmogaus tobulumo siekis ir gamtinių procesų keitimas savo naudai.
Knygos dizainerė Inga Navickaitė-Drąsutė sukūrė šriftą iš Kuršių Nerijoje surinktų medžio lazdelių, o risografijos technika paryškina netobulumo filosofiją.
Knygoje publikuojami KTU MIDF „Bionika ir biomimikrija dizaine“ modulio studentų darbai, akcentuojant mąstymo eigą ir medžiagų eksperimentus.
KTU MIDF studentų darbuose – nuo aštuonkojo čiuptuvų, pritaikytų žmogaus odos paviršiui, iki origamio formos sijono, gelbstinčio per potvynius.
Profesorius dr. Dario Martinelli analizuoja žmonių mitybos pasirinkimus kaip ideologinius ženklus, teigdamas, kad „Žmonės nėra mėsėdžiai, niekada tokie nebuvo, taip pat kaip ir nėra gryni žolėdžiai.“
Dizaino tyrėjas Ilpo Koskinen kviečia kritiškai vertinti bio-dizaino entuziazmą ir perspėja dėl „bio-apgaulės“ šiuolaikinių kūrėjų darbuose, kur biologija veikia tik kaip dekoracija.
Pasak kūrėjų, „BIO-DE-CODE“ tikslas – pasiūlyti dizaino vaidmenis už profesijos ribų: kultūroje, edukacijoje, konfliktinėse situacijose. Knyga lietuvių ir anglų kalbomis prekyboje pasirodys 2026-ųjų pradžioje. Knygos sudarytojai: Lorenzo Piazzi, R. Valušytė, Kotryna Lenkauskaitė. Leidėjas: VšĮ „Dizaino draugai“.
„BIO-DE-CODE Bionikos ir biomimikrijos dizaino knygos leidybos projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
