Nors techninė apžiūra dažnam atrodo formalumas, pasiruošimo stoka lemia pakartotinius vizitus

Nors techninė apžiūra dažnam vis dar atrodo tik formalumas, nemažai vairuotojų po jos priversti planuoti ir antrą vizitą.

Dažniausiai tam kelią užkerta ne netikėti gedimai, o iki paskutinės minutės ignoruojamos smulkmenos ir aiškūs automobilio siunčiami ženklai.

Nors daliai vairuotojų techninė apžiūra vis dar atrodo kaip formalumas, praktika rodo, kad pasiruošimo stoka dažnai ir tampa priežastimi, kodėl į apžiūros centrą tenka grįžti antrą kartą.

Pasak naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, didžiausia klaida yra paprasta – į techninę apžiūrą vis dar vykstama neįvertinus elementariausių automobilio signalų.

„Svarbiausia – nevažiuoti „aklai“. Prieš techninę apžiūrą verta įvertinti bazinius saugumo dalykus: stabdžių veikimą, padangų būklę, visų žibintų darbą, ar nėra skysčių nuotėkių. Jei automobilis važiuojant kelia bent menkiausių įtarimų, vibruoja, traukia į šoną ar girdisi pašaliniai garsai, beveik garantuota, kad techninės apžiūros metu tai bus identifikuota“, – pataria jis.

Paulius Valiukėnas

Ką vairuotojas gali pasitikrinti pats

Dalį dalykų prieš techninę apžiūrą galima įvertinti ir be specialios įrangos. Jei neveikia žibintai, nusidėvėjusios padangos, pažeistas stiklas, prastai valo valytuvai ar prietaisų skydelyje dega įspėjamosios lemputės, tai jau signalas, kad vizito geriau neatidėti paskutinei minutei.

Vis dėlto yra sričių, kur savarankiško patikrinimo nebeužtenka, todėl P. Valiukėnas atkreipia dėmesį, kada verčiau iškart kreiptis į servisą.

„Vairuotojas pats gali lengvai pasitikrinti žibintus, padangų nusidėvėjimą, stiklus, valytuvus bei įsitikinti, kad nėra įspėjamųjų klaidų skydelyje. Tačiau jei kyla klausimų dėl važiuoklės, stabdžių ar automobilio stabilumo, čia jau serviso zona. Profilaktinė patikra prieš techninę apžiūrą dažnai leidžia išvengti pakartotinio vizito ir papildomų išlaidų“, – komentuoja jis.

Kas dažniausiai priverčia sugrįžti

Vairuotojai dažnai įsivaizduoja, kad techninės apžiūros nepraeina tik automobiliai su rimtais ir brangiai taisomais gedimais.

Tačiau realybėje pakartotinį vizitą labai dažnai lemia smulkūs trūkumai, kuriuos buvo galima pašalinti greitai ir be didelių išlaidų.

„Dažniausiai tai elementarūs dalykai: perdegusios lemputės, ypač numerio apšvietimas, nusidėvėję valytuvai, smulkūs stiklo pažeidimai ar netinkamos padangos. Tai smulkmenos, kurios dažnai tampa priežastimi grįžti į techninę apžiūrą antrąkart“, – pažymi „Longo LT“ vadovas.

Anot jo, būtent tokie trūkumai ir klaidina labiausiai, nes automobilis kasdien važiuoja, todėl savininkui ima atrodyti, kad ir apžiūrą jis turėtų praeiti be didesnių klausimų.

Praktika servisuose sutampa su statistika

Pasak P. Valiukėno, tai, kas dažniausiai matoma servisuose prieš techninę apžiūrą, iš esmės sutampa ir su oficialiais duomenimis.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2025 m. duomenys rodo, kad iš pirmo karto techninę apžiūrą praeina kiek daugiau nei pusė lengvųjų automobilių, o dažniausiai pasitaikantys trūkumai susiję su apšvietimu, važiuokle, stabdžių sistema ir tarša.

„Iš esmės – taip, praktika labai sutampa su statistika. Dažniausiai pasitaiko apšvietimo problemos, perdegusios ar neteisingai sureguliuotos lemputės, važiuoklės nusidėvėjimas – šarnyrai, traukės, amortizatoriai, stabdžių sistemos netolygumai bei taršos neatitikimai, ypač dyzeliniuose automobiliuose. Tai nėra sudėtingi gedimai, tačiau jie dažnai ignoruojami iki paskutinio momento“, – pastebi ekspertas.

Tvarkingas vaizdas negarantuoja gero rezultato

Dar viena dažna klaida – manyti, kad jei automobilis atrodo tvarkingas, jis ir techninę apžiūrą turėtų praeiti be problemų.

Dalis gedimų slepiasi ten, kur akimis jų paprasčiausiai nepamatysi.

„Dažniausiai problemos slypi važiuoklėje ir stabdžių sistemoje – automobilis gali atrodyti tvarkingas, tačiau turėti laisvumų ar stabdyti netolygiai. Taip pat dažna sritis – emisijos, kurių vizualiai neįvertinsi. Dar viena vieta – žibintų reguliavimas: jie veikia, bet šviečia netinkamai, kas techninės apžiūros metu iškart fiksuojama“, – sako P. Valiukėnas.

Skirtingas amžius – skirtingi trūkumai

Pasiruošimas techninei apžiūrai priklauso ir nuo automobilio amžiaus. Naujesni automobiliai dažniau stringa dėl elektronikos ar taršos sistemų, o senesniuose pirmiausia išryškėja mechaninis nusidėvėjimas.

„Naujesniuose automobiliuose dažniau pasitaiko elektronikos ar taršos sistemų gedimai – DPF, EGR, davikliai. Senesniuose dominuoja mechaninis nusidėvėjimas: važiuoklė, stabdžiai, korozija, skysčių nuotėkiai. Kuo automobilis senesnis, tuo daugiau dėmesio reikia skirti fizinei komponentų būklei“, – teigia P. Valiukėnas.

Kada tai ženklas pakeisti automobilį

Techninė apžiūra kai kuriais atvejais tampa ne tik privaloma procedūra, bet ir aiškiu finansiniu signalu.

Jei automobilis kasmet reikalauja vis daugiau investicijų, o gedimai kartojasi ir brangsta, verta skaičiuoti ne pavienio remonto kainą, o bendrą išlaikymo kaštą.

„Kai kiekviena techninė apžiūra tampa vis brangesniu ir sudėtingesniu procesu. Jei nuolat atsiranda naujų rimtų gedimų, remonto kaštai artėja prie reikšmingos automobilio vertės dalies, o problemos kartojasi – tai aiškus signalas. Tokiu atveju racionaliau vertinti ne pavienius remontus, o bendrą automobilio išlaikymo kaštą ir svarstyti apie keitimą“, – pabrėžia P. Valiukėnas.

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Klaipedos miesto naujienos - Miesto naujienos - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai -  - Regionų naujienos - Palangos naujienos