Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis.
Visgi pamažu atsiranda tyrimų apie dirbtinio intelekto naudojimo įtaką smegenims – juos nagrinėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Viename tokių tyrimų dalyvavo 54 asmenys (18–39 m.), suskirstyti į tris grupes: pirmoji rašė esė naudodamasi „ChatGPT“, antroji – „Google“ paieška, o trečioji – dirbo visiškai savarankiškai. Nustatyta, kad stipriausias ir plačiausiai išplitęs galvos smegenų aktyvumas buvo tų dalyvių, kurie užduotį atliko savarankiškai – ypač srityse, susijusiose su dėmesiu, atmintimi ir vidiniu mąstymu (gebėjimu analizuoti, vertinti savo darbą).
„Google“ paiešką naudojusiųjų aktyvumas buvo vidutinis, o mažiausias – pasikliovusių vien „ChatGPT“, kurių neuroninės reakcijos buvo ramesnės, silpniau veikė dėmesio, atminties ir savirefleksijos centrai. Tai aiškinama tuo, kad nekritiškai naudojant pateiktą turinį neįtraukiami aukštesnieji mąstymo procesai, panašiai kaip ir tada, kai užduotį atlieka kiti asmenys.
Be to, savarankiškai rašiusiųjų darbai buvo kūrybiškesni ir nuoseklesni, jie geriau prisiminė savo idėjas, jautė didesnę atsakomybę, o vien „ChatGPT“ rėmęsi dalyviai prasčiau prisiminė detales ir jautėsi mažiau įsitraukę. Remdamasi šiais tyrimo rezultatais, tyrėja doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė teigia, kad dirbtinio intelekto naudojimas kritiškai neįvertinant gautos informacijos, gali silpninti kritinio mąstymo ir rašymo gebėjimus.
Mąstymo funkcijų kitimas
Jeigu žmogus dirbtinį intelektą kasdien naudoja kaip informacijos tiekėją, pagalbininką priimant sprendimus ir neaktyvina savo mąstymo procesų, galvos smegenų dalys prioritetizuoja tik „vartotojo“ poziciją, o ne mąstytojo ar sprendimų priėmėjo.
„Kalbant apie ilgalaikius pokyčius, derėtų nepamiršti, kad galvos smegenims yra būdingas neuroplastiškumas, tad jos prisitaiko. Jeigu asmuo bus įsitikinęs, kad atliekami veiksmai yra tinkami, jis, be abejo, juos tęs ir gyvens tik juos atlikdamas. Šiuo metu stebime kognityvinės evoliucijos pradžią“, – sako doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Tyrėja sako, kad, jei DI yra naudojamas besaikiai ir žmogus pats neįsitraukia į mąstymo procesą, tada kritinis, abstraktus mąstymas ir sprendimų priėmimo funkcijos lieka nesuaktyvintos. Kitaip tariant, jei žmogus nesimoko iš savo klaidų, „ChatGPT“ pateiktų atsakymų neanalizuoja, o tik aklai jais pasitiki, kaktinės skilties vykdomosios funkcijos lieka nesuaktyvintos.
Žmogus privalo daryti klaidų ir mokytis iš jų, nes tik įgijus patirties atkeliauja žinios. Jei DI tampa asistentu ar konsultantu, kurio yra klausiama, tikslinamasi ir informacija yra lyginama, bendravimas tampa tarsi moksleivio ir mokytojo ar studento su darbo vadovu, kolega ar bendraamžiu.
„Jei DI suteikta informacija yra analizuojama, į ją gilinamasi ir ja domimasi, vykdomosios funkcijos yra aktyvinamos. Taip žmogus išlieka sprendimų priėmėju ir turinio autoriumi, pats priima sprendimą dėl darbo turinio. Išties, DI gali būti naudingas pritrūkus idėjų ar prireikus jas pasitikslinti, tačiau DI jokiu būdu neturi perimti kognityvinių mąstymo procesų“, – teigia KTU mokslininkė.
Gavus įdomią informaciją ir esant susidomėjimui, limbinė sistema tampa aktyvi. Pasak tyrėjos, jei informacija yra kartojama, pritaikoma ir naudojama, ji pereina į ilgalaikę atmintį. Tad jei DI nesiteiraujame, kaip šis gavo vieną ar kitą atsakymą, jų neanalizuojame, netaisome, nelyginame ir nebandome pritaikyti, ilgalaikė atmintis vienareikšmiškai prastėja.
DI atsargiausiai reikėtų naudoti vaikams
Moksleiviai yra pati jautriausia „ChatGPT“ vartotojų grupė, nes jų smegenys tebėra vystymosi procese. Vaikai brandos laikotarpiu nebeskatinami mąstyti savarankiškai, nes aplinkoje – vien informacijos perteklius ir dirbtinė pagalba, kuria naudojamasi net nepastebint, kad tai silpnina mąstymo įgūdžius.
„Girdžiu pedagogus kalbant, kad vyresnių klasių moksleiviai betarpiškai pasitiki dirbtiniu intelektu. Tai kelia nerimą, nes jų galvos smegenys tik auga ir bręsta, o kognityviniai procesai formuojasi, tad jiems betarpiškai naudoti dirbtinio intelekto įrankius yra pavojinga. Linkėčiau, kad moksleiviai pasirinktų aktyvųjį, sunkesnį kelią, kai mąsto ir sprendimus priima pats žmogus, o ne tą kelią, kuriame už juos viską atlieka kiti“, – sako KTU doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
