Mityba ir organizmo aprūpinimas reikalingomis medžiagomis yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę. Net ir nedideli vitaminų ar mikroelementų trūkumai gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas, paveikti energijos lygį, nuotaiką bei gebėjimą susikaupti. Patiriant stresą, miego trūkumą ar maitinantis nevisavertiškai, šių medžiagų balansas organizme tampa dar svarbesnis.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, kad tam tikrų medžiagų trūkumas gali sukelti tiek fizinius, tiek emocinius simptomus. Vienas dažniausių pavyzdžių – vitamino D trūkumas, dėl kurio gali pasireikšti sąnarių maudimas, energijos stoka ar bendras silpnumas. Esant geležies atsargų trūkumui, neretai sumažėja fizinis pajėgumas, prastėja nuotaika.
„Tam tikrų vitaminų ir mikroelementų stoka gali sukelti nuotaikos svyravimus, energijos trūkumą bei depresinius simptomus: nerimą, nuovargį, dirglumą, sumažėjusį gebėjimą susikaupti ir miego sutrikimus. Pavyzdžiui, cinkas slopina tam tikrų receptorių aktyvumą galvos smegenyse ir taip padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą“, – sako J. Skirmantė.
Norint įvertinti bendrą organizmo būklę, rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, kepenų fermentų, gliukozės (glikemijos), inkstų funkcijos rodiklio kreatinino bei skydliaukės funkciją reguliuojančio TSH tyrimus. Taip pat svarbu įvertinti geležies atsargas parodantį feritiną, mikroelementus – kalį, natrį, magnį, cinką – bei vitaminų kiekį: vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino D rodiklius.
Kodėl papildai ne visada padeda?
Vitaminai ir mikroelementai daugiausia pasisavinami per virškinamąjį traktą, todėl organizmui labai svarbi gera kraujotaka.
„Kraujas surenka reikalingas medžiagas iš žarnyno ir perneša jas į ląsteles, kur jos naudojamos gyvybiniams procesams palaikyti. Tačiau tam tikri veiksniai gali trikdyti šį procesą. Pavyzdžiui, stresas didina kortizolio kiekį organizme ir blogina žarnyno kraujotaką, todėl mažėja vitaminų ir mikroelementų pasisavinimas. Miego trūkumas šį poveikį dar sustiprina“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad nors fizinis aktyvumas yra būtinas gerai savijautai, intensyviai sportuojant organizmas netenka dalies svarbių medžiagų. Prakaituojant netenkama kalio ir magnio, o cinkas bei B grupės vitaminai aktyviau naudojami nervinių impulsų perdavimui raumenyse.
Dažnai pasitaiko, kad net vartojant maisto papildus nepavyksta pasiekti rekomenduojamo tam tikrų medžiagų kiekio organizme. Tai gali lemti netaisyklingas papildų vartojimas, virškinamojo trakto sutrikimai ar tam tikrų vaistų poveikis.
„Svarbu atidžiai skaityti informacinius lapelius, nes kai kurios medžiagos konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, kalcis slopina geležies įsisavinimą, todėl geležies papildų nereikėtų vartoti kartu su pieno produktais. Taip pat rūgštingumą mažinantys vaistai gali apsunkinti geležies, cinko, kalcio ir magnio pasisavinimą bei trukdyti organizmui įsisavinti vitaminą B12“, – pataria „Antėja“ gydytoja.
Vitamino B12 specifika ir būtini tyrimai savijautai įvertinti
Vitaminas B12 išsiskiria tuo, kad organizmas gali sukaupti dideles jo atsargas kepenyse, kurių gali pakakti net keleriems metams. Dėl to šio vitamino trūkumas vystosi lėtai, o simptomai ilgą laiką gali likti nepastebėti.
„Vieni iš dažnesnių vitamino B12 stokos požymių gali būti pažintinių funkcijų pablogėjimas, lėtinis nuovargis, depresiniai simptomai ar net atminties sutrikimai. Vitaminui B12 pasisavinti reikalinga normali skrandžio veikla, todėl tam tikrais atvejais organizmas jo nebegali tinkamai įsisavinti iš maisto. Tuomet gali prireikti leidžiamų preparatų“, – teigia J. Skirmantė.
