2026 m. birželio 5 d. Seimo Žinių naujienos spaudos konferencijoje pristatytas siūlymas plėsti lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos prieinamumą žmonėms su negalia ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pritaikytas automobilis žmogui su negalia yra būtina judumo, saugumo, savarankiškumo ir oraus gyvenimo sąlyga, užtikrinanti galimybę judėti, mokytis, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Pataisas pristatė TS-LKD frakcijos narės Daiva Ulbinaitė ir Paulė Kuzmickienė. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovės Lina Bagdonienė ir Monika Drigotienė, Laura Žižmarienė ir jos dukra Viktorija Žižmaraitė.
Asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovės ir vaiko su negalia motina L. Bagdonienė bei V. Žižmaraitė pasidalijo savo patirtimi, pabrėždamos, kad kelionės su vaiku neįgaliojo vežimėlyje gali tapti fizinės ištvermės ir saugumo išbandymu visai šeimai kasdienybėje. V. Žižmaraitė teigė, kad pritaikytas automobilis jai yra gyvybiškai ir funkciškai svarbus, suteikiantis daugiau savarankiškumo ir leidžiantis patiems priimti sprendimus dėl savo veiklos.
Šiuo metu kompensacijų skyrimas yra siejamas su formaliais kriterijais, kurie ne visada atspindi realų pritaikyto transporto poreikį. 2025 metais 2314 asmenų ir šeimų su negalia vaikais kreipėsi dėl kompensacijos, tačiau 531 prašymui buvo nepritarta. Kompensaciją gali gauti tik tie, kuriems nustatytas pirmo ir antro lygio individualios pagalbos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimą. Šeimos, kurių vaikai, judantys neįgaliojo vežimėliu, turi 3 ir 4 lygio pagalbos poreikį, negali gauti kompensacijos.
Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisomis siūloma kompensaciją sieti su realiu žmogaus judumo poreikiu, ne tik su formaliais kriterijais. Tai leistų gauti kompensaciją žmonėms su negalia, kurie patys negali vairuoti, bet kuriems pritaikytas automobilis yra būtinas. Taip pat siūloma kompensaciją pripažinti šeimoms, kurių vaikas su judėjimo funkcijų sutrikimu, net jei jam nustatytas trečio ar ketvirto lygio pagalbos poreikis.
Spaudos konferencijoje taip pat akcentuota, kad negalios skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekia 43,5 proc., o judumo problema yra tik viena iš šio skurdo formų. Seimo narės P. Kuzmickienė ir D. Ulbinaitė kviečia politines jėgas, ministerijas, savivaldą, ekspertus ir nevyriausybines organizacijas ieškoti nacionalinio susitarimo dėl negalios skurdo mažinimo, apimantį įvairias sritis, tokias kaip užimtumas, pajamų apsauga, paslaugų prieinamumas ir savarankiško gyvenimo galimybės.
Šios pataisos pristatomos kaip pirmas konkretus žingsnis siekiant užtikrinti, kad negalia Lietuvoje nereiškštų skurdo, izoliacijos ir priklausomybės.
