Nors IT sektoriuje dažnai galvojama tik apie programavimą, informacinių mokslų išsilavinimas gali atverti daug platesnes karjeros galimybes, vedančias net iki vadovaujančių pozicijų. Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūksta dirbtinio intelekto (DI), kibernetinio saugumo, debesijos technologijų bei duomenų analitikos specialistų.
Dėl studijų programos ar karjeros krypties neretai kyla abejonių. Aurelijus Juozapavičius, turintis beveik tris dešimtmečius patirties IT srityje, dalijasi įžvalgomis, ar verta rinktis karjerą šioje dinamiškoje industrijoje.
Neišsenkančios darbo galimybės
IT ekspertas pabrėžia itin platų pasirinkimą darbo krypčių. A. Juozapavičius savo karjerą pradėjo kaip programuotojas tuometiniame „Lietuvos telekome“, vėliau dirbo analitiku, IT projektų vadovu, vadovavo įvairiems padaliniams, o galiausiai – visai IT įmonei.
Šiuo metu jis eina operacijų vadovo (COO) pareigas įmonių grupėje „NRD Companies“. Jo atsakomybė apima visą organizacijos veiklos „mechaniką“. „Savo darbe rūpinuosi, kad organizacija ne tik kurtų technologinius sprendimus klientams, bet ir pati veiktų patikimai, saugiai, prognozuojamai ir profesionaliai. Tai – labai įvairus darbas: nuo strateginių sprendimų ir veiklos planavimo iki procesų gerinimo, rizikų valdymo, komandų koordinavimo, saugumo klausimų, kokybės užtikrinimo ir bendradarbiavimo su skirtingais įmonės padaliniais“, – pasakoja jis.
Anot A. Juozapavičiaus, kiekvienas karjeros etapas ugdė skirtingas kompetencijas: programuotojo darbas išmokė techninio tikslumo, analitiko – suprasti poreikius ir formuluoti sprendimus, projektų vadovo – planuoti ir dirbti su žmonėmis, o vadovo pozicijos – matyti padalinį ar organizaciją plačiau.
„Svarbiausiu savo pasiekimu laikau ne konkrečias pareigas ar vieną projektą, o visą profesinę kelionę – nuo programuotojo iki vadovaujančių pozicijų IT sektoriuje. Technologinis išsilavinimas gali atverti labai platų kelią – pradedi nuo programavimo, o vėliau gali pakilti iki projektų, komandų, organizacijų ar net strateginių sprendimų valdymo pozicijų. IT sritis nuolat keičiasi, todėl vienas didžiausių pasiekimų yra gebėjimas išlikti aktualiam, nuolat mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų“, – akcentuoja pašnekovas. Pasak jo, profesinį augimą dažnai lemia tai, kaip greitai mokaisi, prisiimi atsakomybę ir sugebi dirbti su kitais žmonėmis.
Praktiška kūrybos forma
Nors IT srityje karjeros krypčių pasirinkimas gausus, svarbu suprasti ir paties sektoriaus ypatybes. Šiuolaikinio IT darbo iššūkis – itin spartūs pokyčiai. Technologijos, klientų lūkesčiai, saugumo grėsmės, standartai, reguliavimas, darbo organizavimo modeliai nuolat kinta, todėl reikia ne tik reaguoti, bet ir numatyti kelis žingsnius į priekį.
„Šioje srityje kasdien tenka balansuoti tarp keleto dalykų: greičio ir kokybės, inovacijų ir saugumo, lankstumo ir procesų, žmonių kūrybiškumo ir organizacijos disciplinos. IT srityje klaidos gali kainuoti daug – reputaciją, duomenų saugumą, klientų pasitikėjimą. Todėl labai svarbu kurti tokias sistemas ir procesus, kurie padėtų klaidų išvengti, o joms įvykus – greitai ir profesionaliai reaguoti“, – pataria ekspertas.
A. Juozapavičius priduria, kad šiuolaikiniam IT specialistui reikia kelių kompetencijų derinio: technologinio supratimo, vadybos, komunikacijos, procesinio mąstymo, atsakomybės už saugumą ir kokybę, gebėjimo priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. DI tampant kasdieniu įrankiu kone visose IT profesijose, vis svarbesnis tampa ir DI raštingumas – gebėjimas tinkamai suformuluoti užduotį, kritiškai įvertinti sugeneruotą rezultatą, atpažinti klaidas ir atsakingai elgtis su duomenimis.
Pašnekovą žavi galimybė kurti sprendimus, suteikiančius žmonėms ir organizacijoms apčiuopiamą vertę: taip technologija tampa prasmingu būdu patenkinti realų poreikį.
„Man patinka, kad IT yra labai praktiška kūrybos forma. Čia gali turėti idėją, ją suprojektuoti, suburti komandą, įgyvendinti ir pamatyti realų rezultatą. Tai nėra abstrakti veikla – geras sprendimas pradeda gyventi, juo naudojasi žmonės, jis keičia procesus“, – sako jis.
Patarimai: svarstantiems ir dar besimokantiems
Ar norint dirbti IT reikalingas informacinių mokslų išsilavinimas? A. Juozapavičius patvirtina, jog taip, ir pabrėžia, kad universitete svarbu įgyti ne tik žinių, bet ir išsiugdyti sisteminį mąstymą.
Pats pašnekovas studijas baigė Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur prieš beveik trisdešimt metų įstojo į tuomet dar startuojančią Inžinerinės informatikos studijų programą.
„Universitetas išmokė ne tik disciplinos, sisteminio požiūrio ar konkrečių technologijų, bet ir mąstymo būdo: kaip analizuoti problemą, ją suskaidyti į dalis, ieškoti sprendimo, nepasimesti nežinomybėje. DI eroje toks pagrindas tampa dar vertingesnis: universitetinės studijos moko ne tik naudotis greitai kintančiais įrankiais, bet ir suprasti, kaip veikia algoritmai, duomenys bei sistemos. Toks pasirengimas leidžia ne vien sekti technologinius pokyčius, bet ir tapti jų kūrėju. Jeigu toks mąstymo būdas yra artimas, šią kryptį verta rimtai apsvarstyti“, – pasakoja A. Juozapavičius.
Neapsisprendusiems dėl studijų IT srityje, pašnekovas pataria nežiūrėti į informatiką per siaurai. Pasak jo, tai nėra tik programavimas ar darbas su kompiuteriu. Informatikos studijos atveria įvairias karjeros kryptis: galima kurti sistemas, analizuoti duomenis, rūpintis kibernetiniu saugumu, projektuoti sprendimų architektūrą, valdyti projektus ar produktus, dirbti su organizacijų procesais, o sukaupus patirties – vadovauti komandoms ar organizacijoms.
Tuo metu jau studijuojantiems pašnekovas pataria kuo anksčiau išbandyti skirtingas IT kryptis. Vieniems labiau tiks programavimas, kitiems – sistemų analizė ar duomenų analitika. IT yra labai platus sektorius, todėl svarbu ne tik studijuoti informatiką, bet ir atrasti, kurioje srityje gali būti stipriausias ir kur pačiam įdomiausia augti, sako ekspertas.
„Kai prieš beveik trisdešimt metų stojome į universitetą, Lietuvoje dar tik formavosi tiek informatikos studijų aplinka, tiek pati IT rinka. Šiandien galimybių nepalyginamai daugiau, o dirbtinis intelektas atveria dar daugiau būdų idėjas paversti veikiančiais technologiniais sprendimais. Tačiau svarbiausia nepasikeitė: ši kryptis labiausiai tinka smalsiems žmonėms, norintiems suprasti technologijomis grįstą pasaulį ir patiems kurti realią vertę“, – apibendrina Aurelijus Juozapavičius.
