Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį. Vieniems juo tapo spauda ar radijas, kitiems – televizija ar internetas. Šiandien tokį lūžį kuria dirbtinis intelektas. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad naujos galimybės būtų prieinamos visiems, ne tik tiems, kurie prie pokyčių prisitaiko greičiausiai?
Atsakymų į šį klausimą šiandien ieško ir bibliotekos, kurių vaidmuo visuomenėje keičiasi kartu su žmonių poreikiais.
Apie šiuos klausimus šiemet daug diskutuota jau 90-ąjį kartą surengtame Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) kongrese, kuris vyko Pietų Korėjoje. Jame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. Diskusijose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto poveikiui informacijos paieškai ir jos patikimumui, skaitmeninei įtraukčiai ir bibliotekų vaidmeniui sparčiai kintančioje visuomenėje.
Nuo prieigos prie knygų iki prieigos prie patikimų žinių
Anot A. Žilinskienės, bibliotekos visais laikais atliko tą pačią funkciją – padėjo žmonėms pasiekti žinias.
„Keitėsi formatai, technologijos, skaitymo įpročiai, tačiau pagrindinė bibliotekų misija išliko ta pati – užtikrinti prieigą prie patikimų žinių. Šiandien ši misija įgyja naujų formų ir priemonių, nes bibliotekos padeda žmonėms naudotis skaitmeniniais ištekliais, ugdyti naujus gebėjimus ir prisitaikyti prie visuomenėje vykstančių pokyčių“, – sako Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovė A. Žilinskienė.
Šiandien tai reiškia ne tik prieigą prie informacijos, bet ir gebėjimą ją vertinti, suprasti bei taikyti praktiškai. Pasak A. Žilinskienės, bibliotekos šiandien vis dažniau suvokiamos ne tik kaip žinių saugotojos, bet ir kaip skaitmeninės įtraukties, informacinio atsparumo bei technologinių kompetencijų centrai. Anksčiau bibliotekose mokė naudotis kompiuteriais ir internetu, šiandien mokoma pasitelkti dirbtinį intelektą.
Nacionalinėms bibliotekoms tenka ypatinga atsakomybė – ne tik saugoti dokumentinį šalies paveldą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Pavyzdžiui, nacionalinės bibliotekos koordinuojamoje skaitmeninės kultūros platformoje „eKultūra“ sutelkta visuomenei atvirai prieinamų daugiau kaip milijonas kultūros paveldo objektų.
Svarbiausia Nacionalinės bibliotekos veiklos kryptimi išlieka leidinių prieinamumas. Tarptautinio pripažinimo sulaukė Nacionalinės bibliotekos projektas, skirtas didinti leidinių lengvai suprantama kalba prieinamumui jaunimui su negalia Baltijos šalyse. Jis pateko tarp trijų pasaulyje finansavimą gavusių programos „IFLA Impact & Innovation Fund“ iniciatyvų. Iš 51 finansavimui pasiūlytos idėjos atrinkti Kataro nacionalinės bibliotekos, Afrikos bibliotekoms pagalbą teikiančios organizacijos „Library Aid Africa“ ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos projektai.
Kas padės atsirinkti, kuo galima pasitikėti dirbtinio intelekto amžiuje?
Tarptautinėse bibliotekų lyderių diskusijose daug dėmesio skirta ne pačioms technologijoms, o pasitikėjimui informacija.
Ši tema buvo viena pagrindinių ir IFLA kongrese vykusioje Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijoje (CDNL), vienijančioje nacionalinių bibliotekų vadovus iš viso pasaulio. Diskusijose bibliotekos apibūdintos kaip galimos „pasitikėjimo sergėtojos“. Ši sąvoka reiškia gebėjimą išsaugoti patikimus šaltinius, kokybiškus duomenis ir sudaryti sąlygas visuomenei naudotis patikrinta informacija.
„Technologijos gali padėti greitai pasiekti informaciją, tačiau jos nepanaikina poreikio turėti patikimus šaltinius. Bibliotekų stiprybė visada buvo gebėjimas kaupti, išsaugoti ir perduoti žinias taip, kad jomis būtų galima pasitikėti. Neatmeskime minties, kad būtent bibliotekos ateityje kurs atvirą ir visuotinai prieinamą intelektą, kaip jau šimtmečiais kuria atvirą ir nemokamą infrastruktūrą“, – sako A. Žilinskienė.
Ateities biblioteka – vieta pasirengti ateičiai
Nors, kalbant apie ateities biblioteką, dažnai akcentuojamos technologijos, dėmesio centre išlieka žmogus.
Ateities biblioteka nėra tik vieta, kur bus saugoma praeitis. Tai – erdvė, kurioje žmonės susitinka, bendradarbiauja, ugdo skaitmeninius gebėjimus.
Tad vis daugiau dėmesio bus skiriama dirbtinio intelekto raštingumui, prieinamumui žmonėms su negalia ir sprendimams, padedantiems kuo platesnei visuomenės daliai pasinaudoti technologinių pokyčių teikiamomis galimybėmis. Bibliotekos šių iššūkių neišspręs vienos, tačiau gali tapti svarbia infrastruktūros dalimi, padedančia orientuotis skaitmeninių pokyčių laikais bei užtikrinančios, kad prieiga prie žinių, mokymosi ir kultūros būtų atvira kuo daugiau žmonių.
„Ateities biblioteka bus ne tik vieta, kur saugome praeitį. Ji bus vieta, kur padedame žmonėms pasirengti ateičiai. Nes ateities scenarijus kuriame patys“, – sako Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė.
Apie kongresą
90-asis IFLA pasaulinis bibliotekų ir informacijos specialistų kongresas vyko rugpjūčio 10–13 dienomis Busane, Pietų Korėjoje. Oficialiais duomenimis, jame dalyvavo 3 191 delegatas iš 111 šalių ir regionų.
Kongreso programoje surengta daugiau kaip 200 profesinių sesijų, dalyvavo apie 350 pranešėjų. Lietuvos nacionalinė biblioteka IFLA veikloje dalyvauja jau ne vieną dešimtmetį, prisideda prie profesinių komitetų ir ekspertinių grupių veiklos.
Kitais metais kongresas vyks Jungtinėje Karalystėje ir sutaps su IFLA šimtmečio minėjimu.
