Kauno rajono savivaldybėje vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas 2026 m. pirmąjį ketvirtį siekė 2 513,9 euro ir viršijo iki šiol pirmavusio Vilniaus rajono rodiklį, kuris buvo 2 344,6 euro. Pagal šį rodiklį Kauno rajonas aplenkė 57 iš 60 Lietuvos savivaldybių ir šalyje rikiuojasi ketvirtoje vietoje – iškart po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų. Duomenis už metų pradžią Lietuvos duomenų portale birželio 3 d. paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
Atotrūkis nuo Vilniaus rajono per metus dar išaugo
Kauno rajono persvara nėra vienkartinė: dar 2025 m. vidutinis bruto atlyginimas čia siekė 2 358 eurus, o Vilniaus rajone – 2 169,8 euro. Per metus abi savivaldybės augo, tačiau Kauno rajonas augo sparčiau, todėl skirtumas tarp jų ne susitraukė, o padidėjo.
Panašią tendenciją rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys apie jos klientus. Kauno rajone įsidarbinusių tarnybos klientų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 806 eurus – 13 proc. daugiau nei šalies vidurkis tarp tarnybos klientų.
Nedarbas rajone mažesnis, o darbo ieškoma trumpiau
Nedarbo lygis Kauno rajone yra 7,8 proc., kai šalies vidurkis siekia 8,5 proc. Anot Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, rajono gyventojai įsidarbina greičiau, o nedarbo trukmė čia keturiomis dienomis trumpesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.
Darbo rinkai besirengiančių gyventojų rajone tėra 254 – vienas mažiausių skaičių šalyje. Kauno rajone darbo ieškantys žmonės dažniau nei Vilniaus ar Klaipėdos rajonuose įsidarbina verslo administravimo, pardavimų, rinkodaros, inžinerijos, informacinių technologijų, socialinių paslaugų, švietimo ir vadovaujamose pareigose.
Kartu auga savarankiškai dirbančiųjų skaičius – per metus jis Kauno rajone padidėjo 2,3 proc., arba maždaug 1 300 gyventojų, nors visoje Lietuvoje sumažėjo 3,1 proc.
Ko darbdaviai ieško: nuo suvirintojų iki duomenų analitikų
Daugiausia darbo pasiūlymų rajone kuria apdirbamoji gamyba, sandėliavimo ir logistikos bei paslaugų sektoriai. Darbdaviai ieško suvirintojų, sandėlio darbuotojų, pardavėjų, kurjerių, orlaivių mechanikų, inžinerijos technikų, dailidžių, elektrikų ir socialinės globos darbuotojų.
Gamybos ir technologijų įmonėms reikia kokybės inžinierių, technologų, cheminių analitikų, medžiagų planuotojų, pirkimų specialistų ir duomenų analitikų. Tarp aktyviai darbuotojus samdančių rajono bendrovių minimos „Giraitės ginkluotės gamykla“ ir „Holmbergs Safety System“.
Verslo plėtra lenkia darbo jėgos pasiūlą
Kauno rajone veikia daugiau kaip 5 680 verslo subjektų – daugiau nei Vilniaus rajone, o naujos darbo vietos čia kuriamos sparčiau, nei auga darbo jėgos pasiūla. Prie to prisideda ir rajone įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona: joje registruota apie 130 įmonių, sukurta 10 tūkst. darbo vietų ir pritraukta 2 mlrd. eurų investicijų, iš kurių apie 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.
Kartu didėja ir gyventojų skaičius. Kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, per ketverius metus rajono gyventojų padaugėjo 15 tūkst. ir viršijo 120 tūkst.; tai viena jauniausių savivaldybių Lietuvoje – vidutinis gyventojo amžius siekia 40 metų.
Šalies mastu darbo rinka traukiasi
Bendra padėtis Lietuvos darbo rinkoje kur kas prastesnė nei Kauno rajone. Rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 145,7 tūkst. bedarbių – 4,1 tūkst., arba 2,9 proc., daugiau nei prieš mėnesį, o registruotas nedarbas siekė apie 8 proc.
Balandžio 19 d. paskelbtame Kauno rajono savivaldybės ir Užimtumo tarnybos susitikime, kuriame dalyvavo I. Balnanosienė, patarėjas Liudas Dapkus ir meras V. Makūnas, buvo aptartas pažeidžiamų gyventojų grupių, jaunimo ir neįgaliųjų integravimas į darbo rinką bei dirbtinio intelekto įrankių taikymas.
