Sukčiai Lietuvoje rečiau siunčia apgaulingas SMS ir aktyviau persikelia į „Messenger“ bei kitas bendravimo programėles, rugpjūčio 10 dieną perspėjo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Nusikaltėliai jose platina nuorodas į suklastotus puslapius, kad perimtų paskyrų ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
Apgaulingų skambučių sumažėjo penkis kartus
2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo 2,78 mln. apgaulingų skambučių. Tai 79,9 proc., arba maždaug penkis kartus, mažiau nei pirmąjį metų ketvirtį.
Per tą patį laikotarpį operatoriai sustabdė 1,22 mln. apgaulingų SMS – 42,1 proc. mažiau nei sausį–kovą. Tačiau RRT pabrėžia, kad mažesni skaičiai nereiškia nei suprastėjusio blokavimo, nei neveiksmingų prevencijos priemonių.
RRT pirmininkės Jūratės Šovienės teigimu, operatorių naudojami filtrai tapo veiksmingi, todėl sukčiams nebeapsimoka klastoti lietuviškų telefono numerių. Vis dėlto ji perspėjo, kad pats sukčiavimas neišnyko – nusikaltėliai prisitaiko ir nuolat keičia metodus.
Antrąjį ketvirtį daugėjo apgaulingų skambučių iš Latvijos, Estijos ir kitų užsienio valstybių numerių. Sukčiai naudoja atsitiktinius ir nesikartojančius numerius, todėl operatoriai ne visada gali atpažinti tokius skambučius kaip apsimestinius ir juos užblokuoti.
Nusikaltėliai siunčia nuorodas per bendravimo programėles
Įprastas SMS palaipsniui keičia daugiau galimybių suteikiančios RCS žinutės, taip pat „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“, „Google Meet“ ir kitos platformos. Jomis galima siųsti ne tik tekstą, bet ir nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Per šias programėles sukčiai siunčia nuorodas į suklastotas svetaines ir mėgina išvilioti paskyrų arba elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Ryšio operatoriai tokių žinučių kontroliuoti ir blokuoti negali.
Tarp antrąjį ketvirtį siųstų apgaulingų SMS dominavo žinutės iš numerių su Jungtinės Karalystės kodu +44, Filipinų kodu +63, Indijos kodu +91 ir Maroko kodu +212. Siuntėjo laukelyje taip pat pasitaikydavo keturženklių numerių ar elektroninio pašto adresų.
Dažniausiai žmonės raginami sumokėti tariamas kelių eismo, greičio viršijimo ar parkavimo baudas, atnaujinti elektroninį parašą, „Smart-ID“ arba ryšio paslaugas. Kai kuriose žinutėse grasinama antstoliais.
Iki birželio pabaigos SMS siuntėjų identifikacinius požymius su „Telia Lietuva“ buvo suderinusios 12 įmonių, su „Bitė Lietuva“ – 10, o su „Tele2“ – 8 įmonės. Antrąjį ketvirtį operatoriai užblokavo daugiau kaip 8 tūkst. šių suderintų požymių neatitikusių SMS – 3,8 karto mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
RRT ragina nuorodas tikrinti oficialiuose kanaluose
Gavus įtartiną žinutę, RRT rekomenduoja nespausti joje esančių nuorodų, neatidaryti priedų, neatskleisti asmens ar bankininkystės duomenų ir netvirtinti mokėjimų, kurių pats vartotojas nepradėjo.
Įtartiną siuntėją patariama užblokuoti, o jo žinutę programėlėje pažymėti kaip šlamštą arba sukčiavimą. Žinutėje pateiktą informaciją reikėtų tikrinti oficialioje tariamo siuntėjo svetainėje ar programėlėje arba paskambinus oficialiai nurodytu telefono numeriu.
Apie įtartiną žinutę ar kenkėjišką nuorodą rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei žmogus jau atskleidė duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, jis turėtų nedelsdamas susisiekti su banku ir kreiptis į policiją.
