Kauno Šančių rajone, „Drobės“ fabrike, veikia Ernesto Klevo įkurta arbatinė „Tealure“. Jos arbata perkama tiesiai iš Nepalo augintojų ir patiekiama specialiai arbatinei pagamintuose Kauno porceliano gamintojos „Jiesia“ puodeliuose.
Verslo idėją parsivežė iš Nepalo
Visuomenės sveikatos bakalauro studijas Klevas baigė Lietuvos sporto universitete Kaune, o magistrantūrą – Danijoje. Vieną semestrą jis taip pat praleido per mainų programą Australijoje.
Po studijų laukė šešių mėnesių kelionė per Indiją, Nepalą, Tailandą, Kambodžą, Laosą ir Vietnamą. Jai pasibaigus Klevas dar maždaug pusmečiui liko Nepale: gyveno šalies sostinėje Katmandu ir rinko duomenis visuomenės sveikatos magistro darbui.
Lankydamasis atokiuose Nepalo kalnų regionuose jis susipažino su arbatos augintojais ir pradėjo žaliavą pirkti tiesiai iš jų. Tokį tiesioginio tiekimo modelį „Tealure“ taiko iki šiol.
Klevas pasakoja matęs, kad vietos augintojams už žaliavą būdavo mokama mažai. Pasak jo, dalį nepalietiškos arbatos Indijos tarpininkai veždavo į Dardžilingo regioną ir parduodavo kaip indišką, nors ši praktika, jo žiniomis, pamažu keičiasi.
„Tealure“ įkūrėjo teigimu, tiesiogiai ūkininkams mokamos pajamos padeda jų šeimoms apsirūpinti maistu, gydytis ir leisti vaikus į mokyklą.
Klevo biografijoje arbatos verslas ilgą laiką ėjo greta sporto. Nuo antros klasės jis treniravosi karatė, priklausė Lietuvos rinktinei ir kelis kartus tapo šalies čempionu. Gyvendamas Danijoje jis atstovavo ir šios šalies rinktinei.
Danijoje Klevas kurį laiką dirbo Nepalo ambasadoriaus vairuotoju, lydėdavo diplomatą į oficialius renginius, tarp jų – susitikimus Nyderlandų mieste Hagoje.
Elektroninę parduotuvę pakeitė arbatinė Kaune
Pirmąją elektroninę arbatos parduotuvę Klevas atidarė Danijoje. Ten jis pradėjo nedideliais kiekiais tiekti arbatą vietos parduotuvėms, o pirmuosius penkerius verslo metus dirbo danų kalba.
Grįžęs į Lietuvą jis su draugu maždaug pusmetį kūrė arbatinę Vilniaus Bernardinų turguje. Lankytojų srautui mažėjant, šią vietą teko uždaryti, prekybą perkelti į internetą, o kombučios gamybą ir kitą veiklą – į Kauną.
Be rūšinės arbatos, „Tealure“ gamina kombučią iš Himalajų arbatos ir Lietuvoje auginamų žolelių. 2022 metais įmonė taip pat pristatė rankų darbo šokoladą su pačios importuojama arbata.
Klevas prisidėjo ir prie Lietuvos arbatos festivalio rengimo. Pirmasis toks festivalis, 2025 metais surengtas Vilniuje, pritraukė daugiau kaip tūkstantį bilietus įsigijusių lankytojų ir apie dešimt Lietuvos bei užsienio arbatos prekių ženklų.
Antrasis Lietuvos arbatos festivalis numatytas 2026 metų spalio 17–18 dienomis Vilniaus „ARKANGELO“ konferencijų ir meno centre, Maironio gatvėje 11. Programoje skelbiamos arbatos ceremonijos, degustacijos, paskaitos, dirbtuvės ir arbatos keramikos paroda. 2027 metais organizatoriai ketina ieškoti didesnės erdvės ir renginį plėtoti kaip Šiaurės Europos arbatos kultūros traukos centrą.
Integruotam ūkiui dar ieško tinkamos vietos
Ilgalaikę „Tealure“ kryptį Klevas sieja su integruotu ūkiu Kauno apskrityje. Jame būtų auginamos ir apdorojamos žolelės, gaminama kombučia bei kiti nealkoholiniai gėrimai, rengiamos edukacijos.
Tradicinių arbatžolių Lietuvoje auginti jis neplanuoja. Būsimame ūkyje numatytos gaurometės, melisos, čiobreliai, mėtos ir kiti vietiniai augalai, kuriuos būtų galima naudoti arbatos mišiniams bei kombučiai.
Anksčiau Klevas buvo radęs ūkį prie Nemuno, tačiau negavo paskolos, o savininkai vėliau apskritai atsisakė turtą parduoti. Verslininkas turi keturis hektarus žemės ties Kruoniu, Kauno apskrityje, tačiau sklypas yra atokus ir neturi privažiavimo kelio. Norint ten įkurti ūkį reikėtų didelių investicijų į infrastruktūrą.
