Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas Prezidentūroje pristatė priemonių paketą, skirtą Lietuvos ekonomikos proveržiui pasiekti ir BVP augimui iki 100 mlrd. eurų. Priemonės orientuotos į ekonomikos augimo skatinimą ir „šešėlinės“ ekonomikos mažinimą.
Ministras pabrėžė Lietuvos potencialą tapti konkurencingiausia regiono ekonomika, akcentuodamas, kad apie 90 proc. BVP sukuria trys kryptys: administracinės naštos mažinimas, aukštos pridėtinės vertės ekonomika ir darbo našumo kėlimas. Šios kryptys jau įgyvendinamos per „3i“ planą.
Ekonomikos augimą paspartintų „Eksporto fondas“, Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtra, tikslinė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata startuolių investuotojams ir licencijavimo procedūrų peržiūra.
Taip pat siūloma išplėsti investicinio projekto lengvatą technologijų srityje, leidžiančią į pažangias gamybos technologijas investuojančioms įmonėms du kartus sumažinti pelno mokestį investuota suma. Prognozuojama, kad tai kasmet padidintų šalies BVP augimą apie 0,14–0,25 procento.
Prezidentūroje aptarta ir Lietuvos-Lenkijos bendra LEZ iniciatyva, galinti tapti pirmąja tarpvalstybine ekonomine zona Europoje. Siūloma atsisakyti „paauksavimo“, t. y. perteklinių nacionalinių reikalavimų, viršijančių ES teisės aktų nustatytus standartus.
„Šešėlinės“ ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 6,2 mlrd. eurų per metus. Ministro E. Grikšo teigimu, kovojant su ja svarbu ne tik kontrolė, bet ir verslumo skatinimas, administracinės naštos mažinimas bei skaitmenizuotų procesų kūrimas.
Siūloma nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 747 iki 1 tūkst. eurų, kas sumažintų darbuotojui mokėtiną GPM apie 50,60 eurų per mėnesį. Patobulintas „Virtualus buhalteris i.APS” turėtų supaprastinti apskaitą bent 50 tūkst. verslo naudotojų ir generuoti iki 24 mln. eurų naudą.
Priemonių paketas yra ekonomikos transformacijos plano „3i“ dalis, kuria siekiama pereiti prie tvaraus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo. Įgyvendinus plano tikslus iki 2030 m., Lietuvos ekonomika augs 2,33 proc. greičiau, kas antra darbo vieta kurs aukštą pridėtinę vertę, darbo našumas priartės prie ES vidurkio, o aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalis išaugs nuo 9,7 iki 16,8 procento.
Siekiama 7,1 proc. padidinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos efektyvumą, MTEP investicijų dalį nuo BVP – nuo 1,1 iki 2,2 proc., o administracinę naštą sumažinti 35 procentais.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo 4,1 procentinio punkto sparčiau nei pernai, o tai lėmė stipri vidaus rinkos paklausa ir augančios investicijos.
