Lietuva 2027 m., pirmininkaudama ES Tarybai, sieks paspartinti Europos Komisijos siūlomą viešųjų pirkimų reformą. Šios reformos tikslas – mažinti biurokratiją ir supaprastinti taisykles, skatinti skaitmeninius sprendimus bei sudaryti geresnes galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, taip pat efektyviau panaudoti juos strateginiams politikos tikslams.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad viešieji pirkimai sudaro apie 15 proc. ES BVP ir yra sritis, kurioje galima ženkliai sumažinti administracinę naštą. Numatoma, kad supaprastintas reguliavimas visoje ES kasmet leistų sutaupyti apie 570 mln. eurų verslui ir apie 80 mln. eurų viešųjų pirkimų vykdytojams, taip prisidedant prie Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ tikslo – 35 proc. sumažinti administracinę naštą.
Administracinę naštą viešųjų pirkimų srityje turėtų sumažinti patogi ES viešųjų pirkimų skaitmeninė ekosistema, jungianti nacionalines platformas ir leidžianti automatizuotai tikrinti tiekėjų tinkamumą, naudojant ES ir nacionalinius registrus. Ši sistema palengvintų MVĮ dalyvavimą, mažintų nepagrįstas kliūtis, skatintų pirkimų skaidymą į dalis ir greitesnį atsiskaitymą. Siūloma procedūrų skaičių mažinti nuo penkių iki trijų ir daugiau dėmesio skirti išankstinėms rinkos konsultacijoms.
Europos Komisija viešuosius pirkimus laiko ne tik administracine procedūra, bet ir svarbiu ekonominės politikos įrankiu konkurencingumui, ekonominiam saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui stiprinti.
Reforma numato priemones ekonominio saugumo ir tiekimo patikimumo rizikoms valdyti, įteisinant „Europos pirmenybės“ principą ir aiškinant taisykles dėl trečiųjų šalių tiekėjų bei produktų kilmės. Didesnė reikšmė bus teikiama strateginiams pirkimams, taikant aplinkosaugos, socialinius ir inovacijų kriterijus, o pagrindiniu vertinimo principu taps kainos ir kokybės santykis.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, dabartinės viešųjų pirkimų taisyklės būtų perkeltos į vieną tiesiogiai taikomą reglamentą, pakeičiant tris direktyvas ir taip sumažinant taisyklių apimtį bei skirtingą jų aiškinimą valstybėse narėse.
Reglamentas praktiškai būtų taikomas praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo, numatant pereinamąjį laikotarpį ES valstybėms narėms, pirkimų vykdytojams ir verslui pasirengti naujoms taisyklėms ir sklandžiai įdiegti skaitmenines sistemas.
Reglamento projektą svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba.