Naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas, pristatytas 2026 m. rugsėjo 14 d., rodo reikšmingus pokyčius per pastaruosius penkerius metus. Tyrimas atskleidžia, kad keičiasi ne tik atskirų medžiagų vartojimo mastas, bet ir pats vartojimo žemėlapis, todėl būtina atnaujinti prevencijos ir kontrolės strategijas.
Nauji rezultatai leidžia iš naujo įvertinti alkoholio, nikotino ir narkotikų vartojimo tendencijas. Pastebima ilgalaikė alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija, tačiau rizikingo vartojimo rodikliai blogėja. Sparčiai keičiasi nikotino gaminių rinka, o žmonių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus, dalis gerokai padidėjo.
„Šie duomenys ypač svarbūs dabar, kai rengiamas naujas Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo planas artimiausiam laikotarpiui. Jame turi atsispindėti ne vakarykštė, o šiandieninė vartojimo realybė“, – sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Alkoholio vartojimas mažėja, bet rizikingas vartojimas išlieka
Nors bendras alkoholio vartojimas mažėja (per paskutinius 12 mėnesių jį vartojo 66,7 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų – 49,6 proc.), rizikingo vartojimo rodikliai kelia susirūpinimą. 2026 m. bent kartą per savaitę ar dažniau nesaikingai alkoholį vartojo 11,2 proc. gyventojų, palyginti su 7,1 proc. 2021 m.
Nikotino rinka pasikeitė, politika turi adaptuotis
Tradicinės cigaretės nebėra vienintelis nikotino produktas. Tabako gaminius bent kartą gyvenime vartojo 73,3 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 49,3 proc., o per paskutines 30 dienų – 44,5 proc. Elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų vartojo 14,7 proc., o kaitinamojo tabako gaminius – 9,1 proc. gyventojų. Ypač ryškūs skirtumai pastebimi jaunesnėje (15–34 m.) amžiaus grupėje, kur elektronines cigaretes bent kartą gyvenime vartojo 51,4 proc.
„Turime klausti ne tik, kiek žmonių rūko, bet ir ką jie vartoja, kokiame amžiuje pradeda, kodėl pasirenka vieną ar kitą produktą ir kaip lengvai jį gali gauti. Rinka keičiasi greičiau nei teisėkūra, todėl politika, kuri reaguoja tik į jau išplitusį produktą, visada rizikuoja pavėluoti“, – pažymi S. Čaplinskas.
Narkotikų vartojimo patirtį turi beveik ketvirtadalis gyventojų
Didžiausias pokytis, lyginant su 2021 m., matomas narkotikų vartojimo rodikliuose. Bent kartą gyvenime narkotikus buvo vartoję 14,1 proc. gyventojų 2021 m., o 2026 m. tokių žmonių dalis siekia 24,2 proc. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc. gyventojų (palyginti su 4,5 proc. 2021 m.), o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc. (palyginti su 1,6 proc. prieš penkerius metus).
Kanapės išlieka dažniausios, bet kiti narkotikai ir sintetinės medžiagos kelia iššūkių
Kanapės išlieka labiausiai paplitusi nelegali psichoaktyvioji medžiaga (bent kartą gyvenime vartojo 20 proc. gyventojų). Taip pat pastebimas didesnis suvokiamas prieinamumas – daugiau nei pusė gyventojų mano, kad kanapių galima gauti per 24 valandas. Kitų narkotikų, tokių kaip kokainas (3,6 proc. vartojo bent kartą gyvenime), haliucinogeniniai grybai (3 proc.), ekstazis (2,9 proc.), amfetaminas (2,1 proc.), vartojimo patirtis taip pat auga. Ypač didelis iššūkis tampa sintetinės psichoaktyviosios medžiagos, kurių sudėtis ir koncentracija gali būti nežinoma vartotojui.
Reikia adaptuotos prevencijos vaikams ir jaunimui
Ypatingo dėmesio reikia vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būtina adaptuota prevencija, atsižvelgiant į jų vartojimo įpročius, galimybes gauti medžiagas ir ankstyvosios intervencijos poreikį. „Šis tyrimas kelia labai konkrečius politinius klausimus. Ar mūsų prevencija mokyklose kalba apie tai, ką jauni žmonės iš tikrųjų vartoja šiandien?“, – klausia prof. dr. S. Čaplinskas, pabrėždamas, kad politikos sėkmę reikia vertinti pagal realią žalą, o ne įgyvendintų priemonių skaičių.