Remiantis statistiniais duomenimis, net 57 proc. aukštus rezultatus įmonėse pasiekiančių vadovų prioritetą teikia mokymuisi. Dažnai patyrę vadovai grįžta į universitetą siekdami ne tik pasisemti naujų žinių, bet ir geriau suprasti savo vadovavimo aplinkos dinamiką bei pagrįsti pokyčius moksliškai įrodytomis žiniomis.
Kauno technologijos universiteto Verslo administravimo (KTU MBA) studentas, įmonės „Vialet“ vyresnysis produktų vadovas Simonas Šeškis teigia, kad įmonėse, kuriose jis dirba, sprendimai yra griežtai reguliuojami ir audituojami, todėl žinios yra itin svarbios, siekiant užtikrintumo ne tik prieš kolegas ar partnerius, bet ir prieš institucijas, vertinančias įmonės veiklą pagal teisės aktų atitikimą.
„Būtent tai ir buvo pagrindinė priežastis vėl tapti studentu – turiu sukaupęs nemažai patirties, tačiau savo sprendimus norėjau grįsti ne tik ja, bet ir teoriniu bei akademiniu pagrindu“, – sako S. Šeškis.
Įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ Palydovinių programų direktorius ir Verslo administravimo (KTU MBA) studentas Kristijonas Kerekeš atkreipia dėmesį, kad studijos ilgą patirtį turinčiam vadovui nebūtinai yra būtinybė, tačiau tai yra efektyvi priemonė, leidžianti suvokti trūkstamas kompetencijas ir pasisemti gerųjų praktikų iš kitų organizacijų bei vadovų.
„Bet kokio pobūdžio – akademinis, profesinis, savarankiškas – mokymasis plečia akiratį ir padeda atrasti naujas kryptis savęs lavinimui. Taip pat studijos sutrumpina kelią nuo vadybinės problemos identifikavimo iki jos sprendimo būdo parinkimo“, – teigia K. Kerekeš.
Po studijų – besikeičiančios organizacijos
K. Kerekeš, kuris šiuo metu įmonėje su vadovų komanda vykdo strategijos atnaujinimo procesą, KTU MBA studijos padeda suprasti, ką reiškia išvystyta, nuosekli ir organizacijoje ne vienerius metus gyvuojanti strategija. Taip pat jis daugiau sužinojo apie praktiškai pritaikomus strategijos modelius, leidžiančius struktūruoti komandoje besivystančias diskusijas ir svarstymus.
„Džiaugiuosi, kad studijose įsisavinti modeliai ne susiaurino, o atvėrė kelią diskusijoms ir skirtingiems požiūriams mano atstovaujamoje komandoje. Tai leidžia pamatiniu lygmeniu pasiekti tarpusavio susikalbėjimą ir kreipti organizaciją didžiausios sėkmės kryptimi“, – pasakoja K. Kerekeš.
Studijos vadovams yra ilgalaikė investicija. Pasak S. Šeškio, praktikoje tai reiškia, kad priimant sprendimą ar kuriant kažką naujo, galvoje iškyla konkretūs pavyzdžiai iš studijų laikotarpio, kaip geriausiai valdyti šią situaciją. Labiausiai tai pasireiškia ilgalaikiame rizikų vertinime ir valdyme.
„Vienas iš dalykų, kurį taip pat išsinešiu iš studijų, yra ne konkreti sistema, o gal net labiau įprotis – prašyti šaltinio ar argumentų. Kai kolega pateikia nuomonę ar sprendimą, visada paklausiu, kuo ji paremta, kokie duomenys ar kokia teorija stovi už jos. Tai atrodo smulkūs dalykai, tačiau pakeičia diskusijų kokybę komandoje“, – pastebi S. Šeškis.
Pavojingiausia – manyti, kad žinių užtenka
KTU MBA studijos vadovams keičia ne tik tai, kaip vadovai žvelgia į organizacijos strategiją ar priima sprendimus. Kartu keičiasi ir pats supratimas apie mokymąsi bei jo iššūkius. S. Šeškis atkreipia dėmesį, kad grįžus į studijas jau turint profesinės patirties, problemų pobūdis tampa kitoks – čia svarbu ne tik individualiai įsisavinti žinias, bet ir mokytis kartu su kitais vadovais, derinant skirtingas patirtis, požiūrius ir užimtumą.
„Čia pakankamai didelę dalį studijavimo sudaro grupiniai darbai, kurie seniau būdavo iššūkis. Dabar, kai visi grupiokai neša atsakomybę ir supranta grupinio darbo naudas, sunkiausia yra laiko suderinimas: visi turi darbus, šeimas ir savo įsipareigojimus, tad rasti bendrą laisvą minutę tampa sudėtingiau“, – pasakoja S. Šeškis.
Būtent skirtingos patirtys ir požiūriai studijose tampa viena iš galimybių patyrusiam vadovui pažvelgti į savo darbą iš šalies. K. Kerekeš teigimu, net ir ilgametė vadovavimo patirtis ne visada leidžia tinkamai įvertinti sparčiai besikeičiančią verslo aplinką.
„Dinamiška aplinka reikalauja gebėjimo ir savimonės taikyti skirtingus ir neretai naujus požiūrio kampus, aklai nesikliaujant tuo, kas įprastai veikė lig šiol. Gebėjimas objektyviai įvertinti, kurie veiksniai yra esminiai konkrečioje situacijoje, turėtų labiausiai lemti vadovo sprendimus, neapsiribojant vien sukaupta patirtimi ir anksčiau pasiteisinusiais sprendimais“, – sako K. Kerekeš.
Šią mintį papildo ir S. Šeškio požiūris – vadovui pavojinga būti įsitikinusiam, kad jau žino pakankamai, nes perteklinis pasitikėjimas savo žiniomis gali paskatinti sprendimus, kurie nėra paremti duomenimis ar analize.
„Nežinojimas bent jau skatina tam tikrą atsargumą ir klausimų kėlimą, o aklas pasitikėjimas, neparemtas nei duomenimis, nei analize, priverčia rinktis patį lengviausią sprendimą, kuris ne visada yra teisingas. Viešojoje erdvėje dažnai girdime istorijas apie sėkmingus žmones, kurie priėmė intuityvų sprendimą ir pataikė, tačiau, mano manymu, tokių istorijų yra vienetai. Dažniausiai nutylima svarbiausia dalis – prieš tą sprendimą dirbo didelė profesionalų komanda, kurios darbas lieka nematomas“, – pastebi S. Šeškis.
