2026 m. spalio 5 d. Seimo Ateities komitetas vyko į išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje, kur dėmesys buvo sutelktas į tai, kaip mokslo, verslo ir valstybės bendradarbiavimas gali stiprinti Lietuvos jūrinius gebėjimus, skatinti regiono plėtrą ir didinti šalies konkurencingumą.
Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad Klaipėdos ateitis priklauso ne tik nuo uosto plėtros ar investicijų, bet ir nuo to, kaip uosto infrastruktūra, universitetas, mokslas, energetika ir technologijos veikia kaip vientisa sistema, kurianti aukštą pridėtinę vertę ir padedanti išlaikyti talentus Lietuvoje. Jis teigė, kad Klaipėda turi potencialą tapti stipriu Baltijos jūros regiono jūrinės ekonomikos ir inovacijų centru, tačiau tam reikalingas nuoseklus visų suinteresuotų šalių – valstybės, mokslo, verslo ir savivaldos – veikimas.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir universiteto bendruomenė pristatė universiteto veiklą, mokslinį potencialą ir plėtros kryptis, akcentuodami universiteto vaidmenį rengiant specialistus jūrinei pramonei, energetikai ir technologijų pažangai, taip pat vystant mokslinius tyrimus ir ieškant sprendimų regiono ateičiai.
Komitetas pabrėžė, kad jaunam žmogui Klaipėdoje turi būti sudarytos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, rasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją ir kurti savo ateitį. Tam būtinas glaudesnis studijų, mokslo ir verslo ryšys. Taip pat buvo pristatyta Klaipėdos universiteto ligoninė ir jos reikšmė regiono sveikatos, mokslo ir studijų sistemai.
Apsilankę „STEAM Klaipėda“ centre, parlamentarai diskutavo apie jaunimo domėjimosi mokslu ir technologijomis ugdymą, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir mokinių parengimą besikeičiančiai aplinkai, laikydami švietimą ilgalaike investicija į regiono gebėjimą kurti, pritraukti ir taikyti naujas žinias.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pristatė uosto veiklą, strateginius plėtros projektus ir geopolitinės aplinkos keliamus iššūkius, aptariant infrastruktūros, jūrinės energetikos ir skaitmeninės transformacijos kryptis bei jų reikšmę Lietuvos ekonomikai.
Komitetas ypatingą dėmesį skyrė platesnei uosto plėtros naudai valstybei ir visuomenei, galimybėms Lietuvos įmonėms, būsimų specialistų poreikiui ir universiteto indėliui į naujų technologijų kūrimą. Pabrėžta būtinybė sieti infrastruktūros plėtrą su specialistų rengimu, moksliniais tyrimais ir vietos verslo gebėjimais.
Buvo aptartas ir uosto fizinis bei kibernetinis saugumas, jo vaidmuo užtikrinant Lietuvos ir sąjungininkų karinį mobilumą, pabrėžiant uosto reikšmę šalies ūkiui ir valstybės atsparumui. Parlamento nariai su uosto veikla susipažino ir plaukdami laivu.
Ateities komiteto nuomone, Klaipėdos potencialui atskleisti reikalinga nuosekli valstybės politika, jungianti aukštąjį mokslą, inovacijas, pramonę, energetiką, regionų plėtrą ir žmogiškųjų išteklių kompetencijas. Bendradarbiavimas tarp universiteto, uosto, verslo ir savivaldos turėtų atnešti apčiuopiamų rezultatų visuomenei – geresnių profesinių perspektyvų, darbo vietų ir patrauklesnių gyvenimo bei darbo sąlygų regione.
Komitetas planuoja tęsti aptartus klausimus parlamentinės kontrolės ir ilgalaikės valstybės raidos darbotvarkėje, siekdamas, kad Klaipėdos mokslo ir ekonominis potencialas būtų integruotas į Lietuvos ateities sprendimus, o uosto plėtra derinama su regiono kompetencijų, inovacinio potencialo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimu.
