Vilnius, 2026 m. spalio 12 d. – Tarptautinės disleksijos pažinimo savaitės proga Vilniaus televizijos bokštas naktį iš spalio 6-osios į 7-ąją nušvito raudonai. Tą dieną Vilniaus Gedimino Rotary klubas šią progą pažymėjo ne tik simboline miesto akcija, bet ir Verkių rūmuose surengta vakariene bei diskusija apie tai, ką šiandien reiškia gyventi su disleksija aplinkoje, kuri vis dar dažnai tikisi, kad visi mokysimės, skaitysime ir informaciją suvoksime vienodai.
Diskusijoje dalyvavo apie savo disleksijos patirtį atvirai kalbantys Matas Maldeikis, Aušra Maldeikienė, Lietuvos disleksijos asociacijos vadovė Agnė Liucilė Grickevičė, disleksijai draugiškos mokyklos „D&D School“ steigėja ir direktorė Inga Bajalytė-Petkuvienė, Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjas ir vadovas Darius Blažinskas, „Porsche Ladies“ bendruomenės atstovės bei Vilniaus Gedimino Rotary klubo nariai.
Matas Maldeikis dalijosi, kad sunkiausias jo gyvenimo etapas buvo mokykla – aplinka, kurioje teko žaisti pagal visiems priimtinas taisykles, nors pats daugelį dalykų matė ir suprato kitaip. Tačiau jo istorijoje svarbiausi ne vien sunkumai. Šeimos palaikymas, laiku šalia buvę profesionalai ir supratimas, kas iš tiesų vyksta, padėjo rasti tinkamus būdus mokytis ir judėti pirmyn. Šiandien jis disleksiją mato ir kaip kitokio mąstymo dalį – gebėjimą situacijas pamatyti kitu kampu. Pasak M. Maldeikio, per metus jis perskaito apie 50 knygų.
Aušra Maldeikienė kalbėjo ir iš savo, disleksiją turinčio žmogaus, ir iš mamos perspektyvos. Ji kėlė klausimą, kiek pati kalba, kuria apibūdiname disleksiją, formuoja visuomenės nuostatas: ar kitoks būdas skaityti, mokytis ir suvokti informaciją savaime reiškia, kad žmogų turime vadinti „sutrikusiu“?
„D&D School“ steigėja ir direktorė Inga Bajalytė-Petkuvienė pabrėžė, kad disleksiją turintys vaikai skaito, rašo ir sėkmingai mokosi. Tai gabūs, smalsūs ir gebantys tobulėti vaikai – jiems svarbu sudaryti erdvę mokytis tinkamiausiu būdu, jaustis priimtiems ir palaikomiems. Neklausiame, kaip vaiką pritaikyti prie vieno mokymosi modelio, klausiame – ar pati aplinka yra pakankamai lanksti, kad skirtingi vaikai galėtų parodyti, ką iš tiesų geba.
Lietuvos disleksijos asociacijos vadovė Agnė Liucilė Grickevičė dalijosi realiomis vaikų, tėvų ir suaugusiųjų patirtimis mokykloje, darbe ir šeimoje. Asociacijos misija – skatinti visuomenės supratimą ir siekti sisteminių pokyčių, kad disleksiją turintys žmonės būtų suprasti, priimti ir visapusiškai palaikomi.
„Disleksiją turinčiam vaikui nereikia mažesnių lūkesčių – jam reikia galimybės parodyti savo gebėjimus jam tinkamu būdu. Kartais tam padeda tinkama mokymosi priemonė, kartais – specialisto pagalba, o kartais svarbiausia, kad šalia esantis suaugęs suprastų, kodėl vaikui sunku. Mūsų tikslas nėra palengvinti mokymąsi, – mūsų tikslas yra pašalinti nereikalingas kliūtis“, – sako Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjas ir vadovas Darius Blažinskas.
Raudona spalva disleksijos pažinimo iniciatyvoje pasirinkta neatsitiktinai. Mokykloje ji daugeliui žmonių siejasi su raudonu rašikliu, pataisymais ir klaidomis. Tarptautinė „Go Red for Dyslexia“ iniciatyva kviečia šią spalvą paversti matomumo, supratimo ir palaikymo ženklu.
„Mums svarbu, kad disleksijos pažinimas nesibaigtų vien simboliniu televizijos bokšto apšvietimu. Šviesa gali atkreipti dėmesį, tačiau tikrąją vertę sukuria tai, kas vyksta po jos – supratimas, profesionali pagalba, pasirengę mokytojai, tinkamos priemonės ir kasdienis palaikymas. Tikrasis pokytis prasideda tada, kai aplinka padeda žmogui atsiskleisti, o ne verčia jį nuolat prisitaikyti prie vieno modelio“, – sako Vilniaus Gedimino Rotary klubo prezidentas Tomas Ruzgys.
Vilniaus Gedimino Rotary klubui disleksijos tema nėra vienkartinė spalio akcija. Klubas jau kelerius metus remia iniciatyvas ir priemones, kurios mažina skaitymo sunkumų keliamas kliūtis ir didina vaikų savarankiškumą mokantis.
Po diskusijos vakaro dalyviai persikėlė prie Vilniaus televizijos bokšto, kuris VGRK iniciatyva visą naktį švietė raudonai. Prie „Go Red for Dyslexia“ prisijungė ir „Porsche Ladies“ bendruomenės atstovės, prie bokšto atvykusios raudonais „Porsche“ automobiliais.
Jų dalyvavimas buvo ne vien vizualinis. „Porsche Ladies“ nuosekliai įsitraukia į socialines iniciatyvas, stebi, kur tuo metu labiausiai reikia pagalbos, ir telkia savo bendruomenę prasmingiems darbams. Viena iš tęstinių iniciatyvų – „911 Kalėdinių dovanų“, sutelkianti reikšmingą paramą. Šįkart bendruomenės dėmesys krypo į disleksijos temą.
Raudona šviesa užges ryte. Klausimas, kaip sukurti aplinką, kurioje disleksiją turinčiam žmogui nereikėtų slėpti savo kitoniško mokymosi būdo ar nuolat įrodinėti savo gebėjimų, lieka daug ilgesniam laikui.
