Ketvirtadienis, 2026 m. spalio 15 d.

Lietuvos regionų įmonėms – 10 mln. eurų aplinkai draugiškoms technologijoms kurti

Lietuvos regionų pramonės įmonėms, pasirengusioms vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), atsiveria galimybė kurti pažangias, aplinkai draugiškas technologijas. Inovacijų agentūra kviečia pasinaudoti 10 mln. eurų finansavimu, skirtu naujiems technologiniams sprendimams kurti ir išbandyti. Vienam projektui gali būti skiriama iki 500 tūkst. eurų.

„Siekiame, kad Lietuvos regionuose būtų ne tik vystoma gamyba, bet ir kuriamos pažangios technologijos, galinčios stiprinti mūsų pramonės konkurencingumą. Tam būtina skatinti įmones investuoti į mokslinius tyrimus, telkti technologines kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie padėtų efektyviau naudoti išteklius bei mažinti poveikį aplinkai. Šios investicijos – galimybė regionų pramonei žengti į aukštesnį technologinį lygį“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Nuo mokslinių tyrimų iki naujų technologijų

Finansavimas skirtas įmonėms, kuriančioms naujas aplinkai draugiškas technologijas, kurių vystymui būtini moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir technologinių sprendimų išbandymas. Tai gali būti, pavyzdžiui, nauji medžiagų perdirbimo metodai, pažangios technologijos pramonės atliekoms panaudoti ar sprendimai, leidžiantys kurti tvaresnius gaminius iš antrinių žaliavų.

Kvietimo galimybės apima įvairias pramonės sritis, kuriose kuriamos naujos, aplinkai draugiškos technologijos. Ankstesniame kvietime finansavimui atrinkti projektai atskleidžia šių inovacijų įvairovę – nuo pažangių medžiagų kūrimo ir elektronikos atliekų ar baterijų perdirbimo technologijų iki dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų, skirtų efektyvesniam išteklių naudojimui gamyboje.

Pasak Inovacijų agentūros Projektų atrankos departamento vadovo Manto Biekšos, šis kvietimas orientuotas į įmones, kurios jau turi technologinių kompetencijų ir yra pasirengusios įgyvendinti MTEP projektus.

„Naujoms aplinkai draugiškoms technologijoms kurti reikia ne tik perspektyvios idėjos, bet ir mokslinių tyrimų, eksperimentų bei technologinių kompetencijų. Šiuo kvietimu norime padėti pramonės įmonėms, pasirengusioms žengti šį žingsnį, vystyti savo technologinius sprendimus ir ieškoti būdų mažinti gamybos poveikį aplinkai“, – sako M. Biekša.

Daugiau dėmesio technologijų kūrimui

Tai jau trečiasis „Žaliojo eksperimento“ kvietimas. Per ankstesnį kvietimą buvo pateiktos 47 paraiškos, iš kurių teigiamai įvertinta 20 projektų. Jiems rekomenduota skirti iš viso 8,77 mln. eurų finansavimo – vidutiniškai apie 438 tūkst. eurų vienam projektui.

Naujajam kvietimui numatyta 10 mln. eurų, šios investicijos galėtų pasiekti kelias dešimtis įmonių projektų.

Šįkart finansavimas labiau sutelktas į pačių technologijų kūrimą. Kitaip nei ankstesniame kvietime, nebebus finansuojami gamybos technologiniai auditai, ekologinis projektavimas ar ekologinis ženklinimas. Daugiau dėmesio vertinant projektus bus skiriama technologijų naujumui, brandai, įmonių MTEP patirčiai ir pramonės atliekų panaudojimui.

Ką svarbu žinoti finansavimo siekiančioms įmonėms?

Vienam projektui gali būti skiriama nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. eurų. Lėšos numatytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms, o sukurtų produktų patentavimui gali būti skiriama iki 30 tūkst. eurų, jų parengimui rinkai – iki 50 tūkst. eurų. Šios sumos įskaičiuojamos į bendrą vienam projektui taikomą finansavimo ribą.

Dėl finansavimo gali kreiptis Vidurio ir vakarų Lietuvos labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip trejus metus. Jų vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus turi siekti bent 145 tūkst. eurų, o pagamintos produkcijos pardavimai turi sudaryti ne mažiau kaip 51 proc. bendrų pardavimo pajamų. Projektus galima įgyvendinti ir su partneriais – kitomis įmonėmis ar mokslo ir studijų institucijomis.

Paraiškas galima teikti iki 2027 m. sausio 29 d. Projektai bus atrenkami konkurso būdu. Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.