Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas pilietiškumo pamokų mokyklose skaičiaus, kokybės ir turinio klausimas. Konstatota, kad Lietuvos mokyklose laisvės kovų istorija vis dar dėstoma fragmentiškai, o pilietiškumo ugdymui trūksta nuoseklumo ir praktinio turinio.
Istorijos mokytojas praktikas ir mokslininkas Algis Bitautas pristatė Lietuvos partizaninio karo istorijos dėstymo situaciją, pažymėdamas, kad mokiniai su šia tema sistemingiau susiduria tik keliose ugdymo pakopose. Jis siūlo istoriją padaryti privalomą 11–12 klasėse, apsvarstyti privalomo istorijos brandos egzamino galimybę bei parengti bendrus ilgalaikius mokymo planus, apimančius ne tik teorinius užsiėmimus, bet ir praktines veiklas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patarėjas Raimundas Kaminskas pabrėžė būtinybę sukurti nuoseklią laisvės kovų mokymo sistemą 1–8 klasėse, užtikrinant svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių nagrinėjimą per istorinių šaltinių analizę, diskusijas ir praktines veiklas. Jis taip pat akcentavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų parengti standartizuotus ilgalaikius planus su aiškiu privalomu turiniu, apimančiu valstybės atkūrimą, okupacijas, tremtis, pasipriešinimą ir Sąjūdžio laikotarpį.
Abu pranešimai išryškino bendrą problemą: pilietiškam jaunimui ugdyti neužtenka įtraukti atskirų temų, būtina užtikrinti jų tęstinumą, aiškų turinį, skirtingų dalykų suderinamumą ir daugiau galimybių mokytis iš autentiškų istorinių šaltinių. Nuoseklus laisvės kovų istorijos mokymas turėtų padėti jaunimui geriau suprasti Lietuvos valstybingumo raidą ir atpažinti informacines grėsmes.
Visuomeninės tarybos posėdyje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai, įskaitant Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį ir kitas, taip pat komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
