Auganti dronų pramonė Lietuvai atveria galimybę plėtoti technologijų verslus ir kurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas. Tačiau norint įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje reikės aiškiai pasirinkti, kur ir kuo šalies įmonės gali būti konkurencingos. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas, ekonomistas dr. Tomas Karpavičius pabrėžia specializacijos, technologinių kompetencijų ir patikimų tiekimo grandinių svarbą. Jo vertinimu, pramonės naudą ekonomikai parodys gebėjimas didinti produktyvumą ir kurti ilgalaikę paklausą turinčius sprendimus.
„Lietuvai ši transformacija suteikia galimybę įsitvirtinti naujose aukštos pridėtinės vertės technologijų rinkose“, – savo komentare rašo dr. T. Karpavičius. Tam, jo vertinimu, reikia aiškios pramonės specializacijos ir technologinių kompetencijų.
Kinija jau laimi
Vertindamas pasaulinę konkurenciją, dr. T. Karpavičius išskiria Kiniją. Jos stiprybę jis aiškina dideliu gamybos mastu, tiekėjų koncentracija ir sukauptomis technologinėmis kompetencijomis. Šie veiksniai padeda mažinti sąnaudas ir didinti produktyvumą.
Kai vienoje vietoje veikia daug gamintojų ir jiems reikalingų tiekėjų, atskiros įmonės naudojasi bendros pramoninės aplinkos pranašumais. Ekonomikoje tai vadinama aglomeracijos ekonomija. Dronų atveju toks ryšys ypač svarbus dėl jų gamybai reikalingų elektronikos komponentų ir skirtingų technologijų.
„Todėl vien pastatyti dronų surinkimo gamyklą Europoje yra mažokai, jei siekiama konkuruoti su Kinija“, – pažymi dr. T. Karpavičius.
Šis vertinimas svarbus ir Lietuvos ambicijoms. Investicijas į gamybą turi lydėti gebėjimas kurti technologijas, tobulinti produktus ir užtikrinti jiems reikalingų komponentų tiekimą. Vien gamyklos pajėgumai dar neparodo, kokią vietą įmonė užims rinkoje ir kiek vertės sukurs.
Europai plėtojant dronų pramonę tenka derinti ekonominį efektyvumą ir technologinį savarankiškumą. Pasak dr. T. Karpavičiaus, pigesnė produkcija suteikia ekonominių pranašumų, tačiau priklausomybė nuo konkrečių tiekimo šaltinių gali tapti pažeidžiamumu.
„Juk pigiausias tiekėjas nebūtinai geriausias, jei tam tikru momentu jis iš viso tampa neprieinamas“, – pabrėžia dr. T. Karpavičius.
Renkantis tiekėją svarbu įvertinti, ar jis galės užtikrinti tiekimo tęstinumą. Nuo to priklauso, ar įmonė galės vykdyti užsakymus pasikeitus aplinkybėms. Todėl ekonomiškai patrauklus pasirinkimas turi būti vertinamas kartu su tiekimo sutrikimų rizika.
Dr. T. Karpavičiaus komentare šis klausimas siejamas su platesne Europos dilema. Kuriant savą pramonę reikia spręsti, kokias kompetencijas ir gamybos galimybes svarbu turėti vietoje ir kaip jas išlaikyti konkurencingas. Vien maža galutinio gaminio kaina tokio sprendimo nepagrindžia.
Nauja pramonė – naujos darbo vietos?
Dronų pramonės perspektyvos dažnai siejamos su naujomis gamyklomis ir darbo vietomis. Dr. T. Karpavičius siūlo vertinti ir tai, kokių gebėjimų reikės šioje pramonėje dirbantiems žmonėms. Savo komentare jis išskiria inžinierių, programuotojų, duomenų analitikų, techninės priežiūros ir autonominių sistemų specialistų poreikį.
Kartu technologija gali pakeisti dalį darbo kitose šakose. Kai tam tikras užduotis tampa įmanoma atlikti naudojant dronus, keičiasi darbuotojų funkcijos ir joms reikalingos žinios. Ekonomistas tai sieja su technologinei pažangai būdingu procesu, kai vienų gebėjimų paklausa auga, o kitų mažėja.
„Daug svarbiau, ar technologijos didins bendrą produktyvumą ir skatins aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų kūrimą“, – teigia dr. T. Karpavičius.
Todėl, jo vertinimu, valstybės investicijos turėtų apimti inžinerinį švietimą, mokslinius tyrimus ir darbuotojų kompetencijas. Šalies galimybės plėtoti pažangią pramonę priklauso ir nuo žmonių, kurie gebės kurti naujus sprendimus, juos prižiūrėti bei tobulinti. Gamybos plėtra ir specialistų rengimas turi būti vertinami kartu.
Naujas technologinis burbulas ar produktyvumo šuolis?
Rusijos karas prieš Ukrainą, pasak dr. T. Karpavičiaus, smarkiai paspartino dronų pramonės plėtrą. Valstybiniai užsakymai suteikia gamintojams pagrindą didinti pajėgumus ir investuoti į technologijas. Tačiau įmonėms svarbu įvertinti, kaip jų veiklą paveiktų pasikeitę gynybos poreikiai.
Jeigu karinė paklausa sumažėtų, dalis gamybos pajėgumų galėtų likti neišnaudota. Be to, spartus technologijų tobulėjimas verčia nuolat atnaujinti produktus. Tokia aplinka skatina ieškoti pritaikymo sričių, kuriose dronų poreikį palaikytų kasdienė ekonominė nauda.
„Todėl ilgalaikė dronų pramonės sėkmė priklausys ne tik nuo karinių užsakymų, bet ir nuo gebėjimo kurti ekonominę vertę civiliniuose sektoriuose“, – rašo dr. T. Karpavičius.
Savo komentare ekonomistas mini žemės ūkį, energetiką, statybas ir logistiką. Šiose srityse dronai gali padėti mažinti sąnaudas ar taupyti laiką. Kad įmonės dronus naudotų nuolat, technologija turi padėti atlikti konkrečias užduotis efektyviau.
Nauja pramonės revoliucija ar technologinė mada?
Dr. T. Karpavičius Lietuvos galimybes sieja su aiškia pramonės specializacija ir gebėjimu konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Dronų sektorius apima įvairias veiklas – nuo techninės įrangos iki programavimo ir duomenų analizės. Todėl jo plėtrą prasminga vertinti plačiau nei vien pagamintų orlaivių skaičiumi.
Lietuvos įmonėms svarbu nustatyti, kur jų kuriamos technologijos gali suteikti klientui apčiuopiamą naudą. Specializacija turi remtis kompetencijomis ir realiu rinkos poreikiu. Ekonomisto vertinimu, ilgalaikį konkurencingumą lems ir patikimos tiekimo grandinės bei gebėjimas pasiūlyti technologinių pranašumų.
„Ekonominis principas išlieka toks pats: daugiausia uždirba ne tie, kas daugiausiai pagamina, o tie, kurie sugeba sukurti didžiausią pridėtinę vertę“, – pabrėžia dr. T. Karpavičius.