Pasikartojantys incidentai ir neapibrėžtumas regione atsiliepia Lietuvos gyventojų saugumo lūkesčiams. „Lietuvos draudimo“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai užtikrintumą saugumo ir geopolitikos srityje vertina tik 38 balais iš 100. Tai žemiausias įvertis, lyginant su kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis, tokiomis kaip sveikata (56 balai) ar karjera (59 balai).
Pasak Simono Lisausko, „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus, didžioji dalis gyventojų (41 proc.), siekdami didesnio politinio ir socialinio gyvenimo užtikrintumo, sąmoningai atsirenka informacijos šaltinius arba riboja informacijos perteklių.
Tyrimas rodo, kad 27 proc. apklaustųjų finansiškai remia pilietines iniciatyvas ar nevyriausybines organizacijas, tačiau panaši dalis (26 proc.) gyventojų Lietuvoje prisipažino nesiimantys jokių veiksmų.
Tik kas penktas (20 proc.) gyventojų yra pasirūpinęs būtiniausiomis atsargomis nenumatytiems atvejams.
„Atsižvelgiant į geopolitinį neapibrėžtumą regione, žemo saugumo ir geopolitikos vertinimo buvo galima tikėtis. Visgi, tyrimas atskleidė ir svarbią sąsają – didesnes galimybes kontroliuoti ateitį šioje srityje nurodė tie gyventojai, kurie renkasi aktyvų įsitraukimą į pilietines ir savanoriškas veiklas“, – teigia S. Lisauskas.
Jo teigimu, aukščiausi nuspėjamumo įverčiai siejami su tokiais veiksmais kaip savanoriškas prisijungimas prie krašto gynybos struktūrų (53 balai iš 100), įsitraukimas į visuomeninių organizacijų ar bendruomenių veiklą (50 balų), kritinių situacijų veiksmų plano atnaujinimas, dalyvavimas pilietinio atsparumo mokymuose (47 balai).
Kas suteikia daugiau saugumo jausmo
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, kad kurti labiau prognozuojamą gyvenimą yra svarbu, nes nuspėjamumas suteikia užtikrintumo ir saugumo jausmą. Todėl būtina turėti kelis stabilius atramos taškus, kurie padėtų susidoroti su išorinėmis rizikomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.
„Gyvendami didelio neapibrėžtumo sąlygomis, žmonės veikia ilgalaikio streso režimu. Tai galima prilyginti savijautai, tarsi gyventume žinodami, kad egzistuoja galimybė bet kurią akimirką būti apipiltiems lediniu vandeniu. Tuo tarpu nuspėjamumas suteikia psichologinio saugumo jausmą: mažiau energijos skiriame grėsmių paieškai ir daugiau poilsiui, santykiams, kūrybai ir kokybiškiems sprendimams“, – sako U. Juodytė.
Aiškindama gyventojų pasirinkimą likti pasyviems ir pasitikėti aplinka, psichologė U. Juodytė pažymi, kad žvelgiant į socialinius ir politinius procesus, žmonėms gali atrodyti, jog problema yra pernelyg didelė ir nepriklauso nuo jų asmeninių veiksmų.
Pasak U. Juodytės, tai paaiškina, kodėl didelė dalis lietuvių renkasi atsitraukimą: nebeskaityti, nesidomėti, vengti juos neraminančios temos arba laukti, kol sprendimus priims kiti. Vis tik emocinei žmonių savijautai daugiau naudos teikia didesnis ir aktyvesnis įsitraukimas, o ne pasyvus stebėjimas.
„Veiksmas perkelia dėmesį nuo to, ko neturime galimybių kontroliuoti, į tai, ką galime. Kiekvienas nedidelis žingsnis kuria įrodymų grandinę, kad esame pajėgūs veikti net neapibrėžtumo aplinkoje. Laikui bėgant tai keičia ne tik mūsų savijautą, bet ir tai, kaip apskritai vertiname savo galimybes, nes pasitikėjimas savo jėgomis auga“, – pabrėžia psichologė.
S. Lisauskas apibendrina, kad saugumo jausmą šiandien lemia ne tik objektyvios aplinkybės, bet ir žmogaus santykis su neapibrėžtumo aplinka.
„Žmonės gali gyventi toje pačioje politinėje ir ekonominėje realybėje, tačiau tas, kuris randa būdų įsitraukti ir daryti poveikį, dažniau jaučiasi turintis įtakos savo gyvenimui. Kitaip tariant, saugumo jausmą kuria ne tik tai, kiek nuspėjamas yra pasaulis aplink mus, bet ir mūsų pačių aktyvumas ir veiksmai jame“, − sako S. Lisauskas.
Apie Gyvenimo nuspėjamumo rodiklį
Gyvenimo nuspėjamumo rodiklis yra išvestinis indeksas, kurio pagrindas – šiemet atliktas kiekybinis šalies gyventojų tyrimas. Jo metu 1001 respondentas įvertino, kiek nuspėjama artimiausioje 12 mėnesių perspektyvoje jiems atrodo kiekviena iš penkių gyvenimo sričių: finansai, sveikata, kasdienės rutinos, darbas ir politinė saugumo situacija.
Respondentai taip pat buvo paprašyti įvertinti, kiek jie jaučia galintys daryti įtaką, kad gyvenimas būtų labiau prognozuojamas, ir nurodyti, kokių konkrečių veiksmų kiekvienoje iš penkių sričių ėmėsi.
Indeksas atskleidė, kad šiuo metu bendras gyvenimo nuspėjamumas Lietuvoje yra šiek tiek didesnis nei vidutinė jo reikšmė – siekia 54 balus iš 100 galimų.
