Artėjant rugsėjui pradinių klasių moksleivius auginančioms šeimoms aktualus tampa klausimas, ar jų atžala jau gali savarankiškai keliauti į mokyklą ir popamokines veiklas.apklausa atskleidė, kad nors esant būtinybei 52 proc. gyventojų leistų pradinuką vieną į mokyklą, tik 16 proc. jaustųsi užtikrinti.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pernai atlikto tyrimo duomenimis, kas ketvirtas 1–4 klasių mokinys (24 proc.) nurodo, kad gatvėje vienas nesijaučia saugiai. TKA duomenimis, 2022–2025 m. laikotarpiu aplink ugdymo įstaigas įvyko 201 eismo įvykis, per juos sužaloti 182 vaikai. Tarp dažniausių saugos problemų įvardijamas didesnis nei 30 km/val. automobilių greitis, nesaugios pėsčiųjų perėjos, chaotiškas parkavimas ir nepakankamai atpažįstamos mokyklų zonos.
Specialistai akcentuoja, kad pasirengimą savarankiškai kelionei lemia ne tik vaiko amžius ar išmoktos taisyklės. Prieš mokslo metus svarbu kartu išbandyti realų maršrutą ir stebėti, kaip vaikas reaguoja netikėtose situacijose.
Išmokti taisykles ir jas pritaikyti – skirtingi dalykai
Gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė Lina Besigirskaitė teigia, kad vien taisyklių pakartojimo nepakanka. „Teorija ir reali situacija yra du skirtingi dalykai. Vaikas gali žinoti, kad reikia būti atsargiam, bet realiomis sąlygomis, kur daug automobilių, žmonių ir triukšmo, reikia gebėti taisyklę pritaikyti realiu laiku. Svarbu ne tik rodyti, kur saugu eiti, bet ir klausti vaiko, ką jis darytų konkrečioje vietoje, taip įvertinsime, ar jis geba pats orientuotis“, – sako L. Besigirskaitė.
Pasak jos, vaikams sunkumų kelia neaiškios situacijos: kai viena transporto priemonė prie perėjos sustojusi, o kita vis dar artėja, prie mokyklos besikeičiančios automobilių stovėjimo situacijos ar suaugusiųjų taisyklių nesilaikymas. Net ir draugų elgesys gali turėti įtakos: „Jei draugai bėga per gatvę, labai natūralu jungtis bėgti kartu. Tad neužtenka vien išmokyti taisyklių – reikia pratintis pačiam įvertinti, ar konkrečioje situacijoje saugu.“
Pasirengimą atskleidžia ne amžius, o vaiko sprendimai
L. Besigirskaitė perspėja, kad viena dažniausių klaidų – sprendimus priimti už vaiką. Kai suaugęs nuolat nurodinėja, vaikas gali veikti teisingai, bet tai neparodo jo savarankiškumo. „Galima situaciją apversti ir paprašyti, kad vaikas nuvestų tėvus į mokyklą. Tegul jis pasako, kur sustoti, kada eiti, į ką atkreipti dėmesį. Tada matyti jo priimami sprendimai ir pasiruošimo lygis. Taip pat nereikėtų pasirengimo vertinti vien pagal amžių – vienas aštuonmetis puikiai orientuosis, kitas gali būti labiau išsiblaškęs“, – aiškina ji.
Daug gali pasakyti ir vaiko savijauta. Jei jis vis dažniau prašo būti lydimas, delsia, tampa irzlesnis, tai gali rodyti nerimą keliančias kelio dalis. Įtampa kartais pasireiškia ir fiziškai, pvž., pilvo ar galvos skausmais. „Galima paklausti: kiek saugus tau atrodo kelias į mokyklą, vertinant skalėje nuo nulio iki dešimties. O tada – kas padėtų jaustis vienu balu saugiau? Vaikui lengviau atsakyti į konkretų klausimą nei įvardyti emociją“, – sako L. Besigirskaitė.
Išbandyti kelią į mokyklą – dar iki mokslo pradžios
Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, atkreipia dėmesį, kad verta įvertinti patį kelią. Maršrutas vasaros popietę ir darbo dienos rytą gali gerokai skirtis dėl eismo intensyvumo ir matomumo. „Dar rugpjūtį verta kelis kartus nueiti būsimą mokyklos maršrutą kartu su vaiku, ir bent kartą – panašiu metu, kada jis iš tiesų keliaus į pamokas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kur kirsti gatvę, ar matomumo neužstoja stovintys automobiliai, kur susidaro intensyvesni eismo srautai. Ruošiantis mokslo metams būtina skirti daugiau dėmesio vaikų kasdieniams įpročiams kelyje“, – pabrėžia A. Kazlauskienė.
Ji priduria, kad reikia aptarti, ką daryti, jei maršrutas pasikeistų: „Net ir kasdien einant tuo pačiu keliu gali atsirasti netikėtumų. Jei tokiems atvejams pasiruošiama iš anksto, vaikui lengviau suprasti, kaip elgtis. O jei dėl savo veiksmų jis būtų neužtikrintas, galima sutarti, kad jis sustotų ir susisiektų su tėvais.“
Jei vaikas dar nėra pasirengęs viso maršruto įveikti vienas, ekspertė pataria neskubėti. Po kelių kelionių kartu galima leisti jam eiti priekyje ir pačiam priimti sprendimus, suaugusiajam stebint, o vėliau – savarankiškai nueiti dalį kelio. „Tai panašu į mokymąsi važiuoti dviračiu: iš pradžių prilaikome, o įgūdžiams gerėjant paleidžiame. Pamažu perduodant atsakomybės galima pamatyti, kuriose situacijose vaikas jaučiasi užtikrintai, o kada dar trūksta įgūdžių“, – komentuoja A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimo“ iniciatyva „Apsaugok mane“ jau 27 metus skirta vaikų saugumui keliuose didinti. Kiekvieną rugsėjį moksleiviai apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose iki 5 tūkst. eurų. Bendrovės darbuotojai veda saugaus eismo pamokas pradinių klasių moksleiviams.
