Nors daugelis interneto vartotojų nelegalų filmų žiūrėjimą laiko nekaltu įpročiu, ekspertai įspėja apie augančias ir vis sunkiau pastebimas grėsmes. Naujausi Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenys rodo, kad piratavimas žemyninėje Europoje, palyginti su 2017 m., 2021 m. išaugo 6%. Tai ypač pastebima filmų ir televizijos turinio srityje, kur nelegalus turinio parsisiuntimas ar transliavimas tampa vis sudėtingesnis, nes daugiausia jis vyksta per IP adresų keitimą ir slaptažodžių dalijimąsi.
„Niekas nesvarsto, kad nelegalaus turinio parsisiuntimas ar žiūrėjimas gali būti pavojingas. Tačiau tai netiesa. Tokie skaičiai mums parodo, kad ypač jaunimo akyse skaitmeninis piratavimas tampa vis įprasstesniu reiškiniu, nes jie nebeišskiria, ko griebtis, jei turinys neprieinamas legaliais būdais“, – sako Vytautas Mikolaitis, Nacionalinės vartotojų konfederacijos pirmininkas.
Didžioji dalis piratuojamo turinio – tai filmai ir serialai, kurie kasmet atsieina ES ekonomikai apie 24 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad dėl piratavimo visoje ES netenkama maždaug 129 000 darbo vietų.
„Šie skaičiai rodo, kad gyventojai, kurie atsisiunčia filmus ar kitą turinį nelegaliai, daro didelę žalą ne tik pramogų industrijai, bet ir visai ES ekonomikai. Šiems nelegaliems veiksmams nereikalingi dideli techniniai sunkumai, todėl visiems svarbu suprasti, kad tai gali sukelti rimtų pasekmių“, – prideda V. Mikolaitis.
Tyrimai rodo, kad 36% vartotojų naudojasi nelegaliomis platformomis, nes neieškojo kitų alternatyvų, o 27% teigia, kad nenorėjo mokėti už turinį. Taip pat 14% teigia, kad nenorėjo kurti paskyrų ir slaptažodžių, o 13% bijojo virusų ar kibernetinių atakų. Daugiau nei pusė vartotojų (58%) piratavo turinį ne dėl kitų priežasčių, o dėl to, kad lengviausiai prie jo buvo prieita.
Nors daugelis galvoja, kad nelegalaus turinio atsisiuntimas ar žiūrėjimas yra visiškai saugus, reali situacija yra kitokia. „Mūsų teisininkai skaičiuoja, kad kas ketvirta programėlė, kurią parsisiunčiate, gali būti su virusu arba per juos gali būti renkami jūsų duomenys. Tai kelia dideles grėsmes ne tik jūsų banko sąskaitai, bet ir jūsų asmeniniams duomenims“, – perspėja V. Mikolaitis.
Kaip pastebi Nacionalinės vartotojų konfederacijos pirmininkas, ES valstybės narės įgyvendina vis daugiau įstatymų, siekdamos kovoti su skaitmeniniu piratavimu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia sistema „Hadopi“, kuri per tris įspėjimus gali apriboti interneto ryšį. Lietuvoje kol kas tokių taisyklių nėra, tačiau ateityje jos gali atsirasti.
Nacionalinės vartotojų konfederacijos pirminės, kad svarbiausia yra šviesti visuomenę ir kelti informacijos vartoijimo kultūrą, kad gyventojai suprastų, jog nereikėtų stebėti nelegaliai įsigyto turinio.
