Kaip apsaugoti odą nuo baseino poveikio: vaistininkės patarimai

Baseinas daugeliui siejasi su aktyviu laisvalaikiu, judėjimu ir gera savijauta. Vis dėlto dažnesnės maudynės ne visada patinka odai. Chloruotas vanduo, ilgesnis buvimas drėgnoje aplinkoje ir prausimasis po kiekvieno apsilankymo gali išsausinti odą, susilpninti jos apsauginį barjerą ir sukelti tempimo, niežėjimo ar sudirgimo pojūtį.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, nemalonių pojūčių po baseino dažnai galima išvengti, jei oda tinkamai paruošiama dar prieš maudynes, o grįžus namo jai skiriama pakankamai dėmesio.

„Viena dažniausių klaidų padaroma dar prieš įlipant į vandenį. Žmonės neretai praleidžia dušą prieš maudynes, nors sudrėkinta oda mažiau veikiama chloruoto vandens. Taip pat labai svarbu po baseino iš karto nusiprausti ir nuo odos pašalinti chloro likučius“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.

Ji priduria, kad odos būklę pablogina ir kiti įpročiai, apie kuriuos dažnas nesusimąsto: prieš ar po baseino nereikėtų atlikti depiliacijos procedūrų, nes odoje atsiranda smulkių įbrėžimų, todėl ji tampa jautresnė.

„Dar viena klaida – po maudynių naudoti stipriai sausinančius muilus ar šveitiklius. Jie dar labiau pažeidžia apsauginį odos sluoksnį. O jei po to nepasitelkiamas drėkinamasis kremas, oda dar sunkiau atgauna komfortą“, – pastebi I. V. Aukštikalnienė.

Po maudynių svarbiausia – švelni rutina

Norint padėti odai atkurti drėgmės balansą, pasak vaistininkės, po baseino nereikėtų delsti. Pirmiausia svarbu nusiprausti ir kuo greičiau pašalinti nuo odos chloruotą vandenį, o tuomet pasirūpinti drėkinimu.

„Kol oda dar drėgna, verta tepti drėkinamąjį kremą arba losjoną. Jei ir po to išlieka tempimo pojūtis, ant viršaus galima užtepti ploną aliejaus sluoksnį, kuris padės sulaikyti drėgmę“, – rekomenduoja I. V. Aukštikalnienė.

Reguliariai baseine besilankantiems žmonėms ji pataria rinktis kuo švelnesnes odos priežiūros priemones. Tam labiausiai tinka kūno aliejiniai, kreminiai ar geliniai prausikliai, taip pat valomosios putos. Svarbu, kad jų sudėtyje nebūtų odą dirginančių medžiagų, tokių kaip SLS, parabenai ar kvapikliai.

„Pravartu atidžiau pažvelgti ir į sudėtį. Odai palankūs ingredientai yra glicerinas, hialurono rūgštis, pantenolis, šaltinių vanduo, keramidai, peptidai, riebiosios rūgštys, įvairūs aliejai, avižų ekstraktas, alantoinas, alavijas. Niacinamidas padeda atkurti odos apsauginį barjerą, drėkina ir mažina uždegiminius procesus“, – vardija ji.

Kai kurios kūno vietos sausėja greičiau

Nors po baseino sausumo pojūtis gali apimti visą kūną, kai kurios zonos į chloruotą vandenį reaguoja jautriau. Daugiau dėmesio reikėtų skirti blauzdoms ir rankoms, ypač dilbiams, nes šiose vietose yra mažiau riebalinių liaukų, todėl oda greičiau ima sausėti ir pleiskanoti.

Vaistininkė taip pat primena nepamiršti kelių ir alkūnių. Nors šiose vietose oda yra storesnė, ji dažnai linkusi šerpetoti, o baseino vanduo šį procesą tik paspartina. Jautriau reaguoja ir veidas, ypač nosies bei burnos sritis, paakiai, kur oda plonesnė ir lengviau sudirginama.

„Intymios zonos bei kirkšnies oda yra plonesnė, jautresnė, be to, ją papildomai dirgina ilgiau dėvimi drėgni maudymosi drabužiai“, – atkreipia dėmesį I. V. Aukštikalnienė.

Jautriai ir sausai odai baseino atsisakyti nereikia

Turint jautrią, sausą ar atopinę odą, baseinas savaime nėra draudžiamas, tačiau tokiais atvejais itin svarbi išankstinė rutina. Prieš einant maudytis, odą reikėtų nuprausti vandeniu ir patepti lengvu kremu arba losjonu, kuris padėtų sumažinti išorinį chloro poveikį.

Po maudynių, kaip sako vaistininkė, vėl reikėtų nusiprausti ir naudoti odos barjerą atkuriančius kremus. Jei oda tuo metu jautresnė nei įprastai, emolientus galima tepti ir dažniau.

„Vis dėlto yra atvejų, kai lankymąsi baseine verčiau trumpam atidėti. Pavyzdžiui, esant aktyviam ligos paūmėjimui, pažeistai odai ar šlapiuojantiems plotams, pirmiausia reikėtų palaukti, kol oda aprims, o prireikus pasikonsultuoti su gydytoju. Bent 24 valandas prieš maudynes nereikėtų atlikti ne tik depiliacijos, bet ir grubaus odos šveitimo, o pačiame baseine nevertėtų praleisti pernelyg daug laiko“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Kada sudirgimas jau nebėra laikinas

Lengvas paraudimas, sausumas ar tempimo jausmas po baseino dažniausiai būna laikini ir susiję su chloro poveikiu. Tačiau kai kurie požymiai rodo, kad problema gali būti rimtesnė.

„Jei sudirgimas nepraeina per 3–5 dienas, ima stiprėti, atsiranda skausmas, patinimas, šiluma sudirgimo vietoje, pakyla temperatūra ar juntamas silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat sunerimti verta, jei atsiranda pūslių, šlapiuojančių vietų, pūlių, stiprus niežėjimas ima trukdyti miegui ar kasdienei veiklai, paraudimas plinta arba žmogus jau serga odos ligomis, kurios gali paūmėti“, – sako I. V. Aukštikalnienė.

Ji pastebi, kad vaistinėje tokios situacijos nėra retos. Kartą pagalbos kreipėsi nuolatinis pacientas, kuris skundėsi odos pleiskanojimu, paraudimu ir niežuliu, labiausiai jaučiamu blauzdų, rankų, o kartais ir galvos srityje.

„Pokalbio metu paaiškėjo, kad simptomai suaktyvėja kas tris dienas, būtent po apsilankymo baseine. Vyras pasakojo po maudynių iš karto vykdavęs į darbą, nesinaudodavęs dušu ir nenaudojęs jokių papildomų odos priežiūros priemonių. Tokiose situacijose dažnai padeda paprastos rutinos įvedimas. Pacientui paaiškinau, kodėl svarbu nusiprausti prieš ir po baseino, o kartu padėjau išsirinkti švelnų prausiklį ir lengvą losjoną, padedantį odai greičiau atsigauti po maudynių“, – prisimena vaistininkė.

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Klaipedos miesto naujienos - Miesto naujienos - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai -  - Regionų naujienos - Palangos naujienos