Kelionėse telefonas dažnai tampa svarbesnis už lagaminą – juo atsiskaitome, planuojame maršrutus, rezervuojame viešbučius ir saugome svarbiausius dokumentus. Tačiau jis taip pat gali tapti vienu pagrindinių sukčių taikinių, todėl „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius dalinasi patarimais, kaip apsaugoti savo prietaisą ir išvengti nemalonių staigmenų užsienyje.
Viešas „Wi-Fi“ gali tapti spąstais
Kelionėse dažnai naudojamės nemokamu internetu oro uostuose, viešbučiuose ar kavinėse. Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, ne visi vieši tinklai yra saugūs. Naudojantis nesaugiu „Wi-Fi“, dalis perduodamų duomenų gali būti matomi tretiesiems asmenims. Jei tokiame tinkle jungiatės prie elektroninio pašto, interneto banko ar apsiperkate, sukčiai gali bandyti perimti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją. Dėl to svarbiausiems prisijungimams rekomenduojama naudoti mobiliuosius duomenis.
Įtarimų turėtų kelti vieši „Wi-Fi“ tinklai be slaptažodžio, keistai atrodantys pavadinimai ar prašymai suvesti daug asmeninės informacijos. Sukčiai dažnai kuria panašiai pavadintus tinklus, tikėdamiesi, kad žmogus automatiškai prisijungs. Visada verta pasitikslinti oficialų tinklo pavadinimą. Kai kyla abejonių, saugiausia naudoti mobiliuosius duomenis arba VPN sprendimus.
Prarastas telefonas gali kainuoti daugiau nei pats įrenginys
Kelionių metu padidėja fizinių vagysčių ar telefono pametimo rizika. Anot eksperto, didžiausi nuostoliai dažnai būna susiję ne su pačiu įrenginiu, o jame esančia informacija. Dauguma žmonių telefone saugo praktiškai visą savo gyvenimą – nuo banko programėlių ir el. pašto iki nuotraukų ar darbo dokumentų. Jei telefonas nėra tinkamai apsaugotas, sukčiams gali pakakti vos kelių minučių, kad perimtų svarbias paskyras ar pakeistų jų slaptažodžius.
Slaptažodžio nebepakanka – svarbu įjungti biometrinius apsaugos būdus, tokius kaip piršto atspaudas ar veido atpažinimas, taip pat naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją. Dažna klaida – telefone palikti automatiniai prisijungimai prie jautrių paskyrų. Keliaujant verta peržiūrėti, kurios programėlės turi išsaugotus prisijungimus ar mokėjimo duomenis. Taip pat rekomenduojama aktyvuoti įrenginio paieškos funkciją, kuri leidžia nuotoliniu būdu užrakinti telefoną, matyti jo buvimo vietą ar ištrinti duomenis.
Atsargumo verta nepamiršti ir socialiniuose tinkluose
Kelionės neatsiejamos nuo akimirkų dalijimosi socialiniuose tinkluose. Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, spontaniškas dalijimasis gali atskleisti daugiau informacijos nei norėtų keliautojai. Įrašas ar nuotrauka gali atskleisti, kur apsistojote, kiek laiko būsite išvykę, ar kad jūsų namai Lietuvoje tuo metu liko tušti. Viešai dalijantis buvimo vieta, šią informaciją mato ne tik draugai, bet ir nepažįstami žmonės.
Apie buvimo vietą gali išduoti ne tik pažymėta lokacija, bet ir nereikšmingos detalės nuotraukoje. Naujausi dirbtinio intelekto modeliai gali iš nuotraukos atspėti vietą, analizuodami užrašus, kelio ženklus, fasadus ar kitus aplinkos elementus. Todėl prieš keliant atostogų kadrus į internetą verta atidžiai peržiūrėti ne tik pagrindinį vaizdą, bet ir tai, kas matosi jo fone. Papildomų rizikų gali kelti lėktuvo bilietai, QR kodai, viešbučio rezervacijos duomenys ar dokumentai. Net geografinės vietos žymos gali parodyti daugiau, nei norėtųsi, pavyzdžiui, tikslų viešbučio adresą.
