Praėjusieji metai Kaunui buvo kupini ambicingų statybų, paslaugų plėtros arčiau gyventojų, gausybės kultūrinių renginių ir iniciatyvų. Antradienį įvykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje buvo patvirtintas metinių ataskaitų rinkinys už 2025-uosius, kuriame detaliai pristatytos svarbiausios miesto investicijos, vykdomos programos ir reikšmingi statistiniai rodikliai.
„Kaunas kiekvienais metais žengia tvirtus žingsnius į priekį, Investuodamas į gyventojų gerovę: renginiai, paslaugosčiau namų, kompleksiškai tvarkoma miesto infrastruktūra ir žaliosios erdvės, modernizuojamos sporto, švietimo bei kultūros įstaigos, gerinamas susisiekimas visiems eismo dalyviams. Išlikome veržlūs, kūrybiški ir ištikimi savo kaunietiškam charakteriui, rodėme pavyzdį kitiems. Galiu patikinti, kad šie metai bus dar geresni. Noriu tik priminti, kad mieste svarbiausi projektai įgyvendinami išskirtinai už kauniečių pinigus. Ačiū Jiems už tai“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tiltų statybos
Praėjusiais metais aktyvios statybos vyko didžiosiose miesto dalyse. Tarp Užnemunės ir Brastos gatvių sėkmingai tęsėsi Santakos tilto su jungiamaisiais keliais – žiedine sankryža ir viaduku su tuneliu – statybos darbai. Atlikta daugiau nei 80 procentų visų darbų, o tilto atidarymas planuojamas jau šių metų pabaigoje.
Pernai pusiaukelę pasiekė pėsčiųjų ir dviratininkų tilto tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos krantų statyba. Taip pat pradėta statyti analogiškos paskirties jungtis tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės. Tai taps patogesniu maršrutu judantiems šalia esančiu P. Vileišio tiltu, o pati jungtis pretenduoja tapti ilgiausia pėsčiųjų jungtimi per upę Lietuvoje.
Vairuotojai taip pat nepamiršti – visai greta įsibėgėjo Vilijampolės transporto mazgo statyba. Po P. Vileišio tiltu tiesiamas naujas kelias, sujungsiančias dvi žiedines sankryžas.
Viena iš keturių prioritetinių susisiekimo jungčių – viadukas per A1 magistralę ties Ašigalio gatve – iš esmės buvo baigtas 2025 metais. Šių metų birželį, atlikus baigiamuosius darbus ir bandymus su sunkiasvore technika, viadukas oficialiai atidarytas eismui. Jame įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, pėsčiųjų bei dviračių takas.
Artimiausius metus numatyta statyti dar mažiausiai tris naujas jungtis.
Duoklė kultūrai
2025-aisiais Kauno kultūros sektorius demonstravo itin aktyvų augimą, renginiai pasiekė ne tik miesto centrą, bet ir mikrorajonus, stiprindami vietos bendruomenes. Šiam augimui nuosekliai, bet ryžtingai prisidėjo beveik 400 kultūros operatorių iš viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių.
Pernai surengta virš 6,7 tūkst. kultūros renginių, projektų ir veiklų, pritraukusių pusantro milijono kauniečių bei miesto svečių, tarp jų – 14 tūkst. žmonių su negalia. Ypatingas dėmesys skirtas šeimoms – suorganizuota per 600 renginių ir įgyvendinta daugiau kaip pusšimtis tarptautinių projektų. Vien atnaujintame Dainų slėnyje šiltuoju metų laiku įvyko arti 60 renginių ir veiklų.
Kaunas netrukus turės ir aukščiausio lygio rūmus klasikinei muzikai – kairiajame Nemuno krante pradėtos M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos. Išskirtiniame statinyje tilps dvi modernios salės, kuriose iš viso bus apie 2 tūkst. žiūrovų vietų. Statybų pradžia simboliškai pažymėta gegužę įkasus kapsulę.
Nuosekliai gerinta ir esamų kultūrinių įstaigų infrastruktūra: atnaujinta „Girstučio“ scenos įranga, sutvarkyta Kauno menininkų namų lauko erdvė ir įrengtas amfiteatras. Vytauto parke sėkmingai atnaujinamas kultūrai ir ugdymui skirtas legendinis Kurhauzas.
Sporto infrastruktūra
Kaunas pelnytai vadinamas sporto miestu – per metus čia organizuojama daugybė renginių, nuolat rūpinamasi infrastruktūros plėtra.
Pernai paskutiniu Žaliakalnio sporto komplekso akcentu tapo Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežo atidarymas. Panemunėje duris atvėrė pirmoji šalyje Ekstremalaus bėgimo su kliūtimis ORC aikštelė. Dar dvi trasos šiemet įrengtos prie Kauno marių ir Lampėdžiuose.
Neptūno įlankoje baigtos modernaus „Bangpūčio“ buriavimo bazės komplekso statybos. Čia pat įrengtas vidaus vandenų uostas, pagal vietų skaičių laivams – didžiausias Baltijos šalyse.
Praėjusių metų rudenį oficialiai atidarytas Šilainių baseinas su pirčių zona. Panemunėje taip pat intensyviai kilo naujasis baseinas, kurio plaukimo erdvės su SPA zona atvertos šių metų birželį.
Lygiagrečiai baigti rengti Futbolo ir regbio arenos bei atviro lauko aikštyno projektai Aleksote. Taip pat gautas leidimas Ekstremalaus sporto centro statybai, pabaigos link artėja Aleksoto trijų sporto zonų komplekso projektavimas.
Be to, 2025-aisiais Kaune vyko pasaulio šiuolaikinės penkiakovės ir jaunimo iki 18 metų ledo ritulio čempionatai, taip pat tarptautinis OS festivalis.
Investicijos į švietimą
Kaip ir kasmet, Kaunas didžiausią dėmesį skiria švietimui. Pernai tęsėsi naujo 250 vietų vaikų lopšelio-darželio „Vėjukai“ statybos Romainiuose. Aleksote kompleksiškai tvarkomi net du Tirkiliškių mokyklos-darželio padaliniai, suplanuoti arba vykdomi dar devyni didelės apimties darbai švietimo įstaigose.
Toliau sėkmingai vykdytos Tūkstantmečio mokyklų, Tarptautinio bakalaureato, Itin gabių vaikų ugdymo programos. Pernai parengtos 24 neformaliojo švietimo STEAM programos, taip pat įrengtos 24 STEAM laboratorijos.
Švietimo įstaigose sėkmingai įdiegta el. cigarečių detektorių sistema, dalyje įstaigų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Siekiant didinti vaikų ir darbuotojų saugumą, per 2025-uosius pasiruošta net 33 ugdymo įstaigose sudiegti įeigos kontrolės sistemas. Keliose įstaigose jau įvyko viešųjų pirkimų procedūros, rengiamasi pradėti realius darbus.
Darbo vietos ir turizmas
Pernai Kaunas ir jo apylinkės galėjo pasidžiaugti net septyniais naujais tarptautiniais investiciniais projektais. Pagal „Investuok Lietuvoje“ pateiktus duomenis, šie projektai numato pritraukti 159 mln. Eur užsienio investicijų ir sukurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas pažangiose gynybos, inžinerijos, medtech, elektronikos pramonės bei finansinių ir verslo paslaugų sektoriuose.
ALEX Kauno inovacijų parkas sulaukė pirmojo investuotojo „nuo nulio“ – mieste savo pajėgumus didina viena stipriausių Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“. Įmonės planuojamos investicijos į technologijų centrą, laboratorijas ir automatizuotas gamybos linijas siekia 34 mln. Eur.
Praėjusiais metais augo ir turizmo rodikliai: ekskursijų dalyvių skaičius išaugo 51 proc., o užsienio turizmo informacijos centro lankytojų – 15 proc.
Žaliosios erdvės ir gatvės
2025-aisiais Kaune atnaujinti keturi parkai: Kovo 11-osios, Naugardiškių, Naujakurių ir Gričiupio. Vykdyti darbai Liepų alėjoje ir Vijūkų skvere, parengti Sargėnų dvaro parko ir Sąjungos aikštės sutvarkymo techniniai projektai.
Iš viso suremontuota beveik 23 km gatvių, 14,4 km šaligatvių, naujai įrengta 2,4 km dviračių takų. Tęsiama H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcija. Užbaigtas Rotušės aikštės atnaujinimas, kompleksiškai sutvarkyta vadinamoji Milikonių įkalnė.
Kiti projektai
Be minėtų darbų, Kulautuvoje baigiama naujo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinio renovacija, kapitaliai sutvarkytas ir modernizuotas Kauno miesto poliklinikos Aleksoto padalinys.
Praėjusiais metais atnaujinta laikino apnakvindinimo paslaugos infrastruktūra R. Kalantos gatvėje.
Pernai gautas leidimas, o šiemet pradėti Stoties turgaus paviljono statybų darbai. Rengiama buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijos transformacija, taip pat ruošiamasi Steigiamojo Seimo aikštės ir aplinkos sutvarkymui į gyvą ir miestiečiams patrauklią erdvę.
