Kaune vyksta aktyviausia kandidatų į didžiųjų Lietuvos miestų merus komunikacinė konkurencija, rodo žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Tirtu laikotarpiu žiniasklaidoje užfiksuota daugiau kaip 500 kandidatų ir galimų kandidatų į Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos merus paminėjimų.
Matijošaitis išlaiko aiškią persvarą Kaune
„Mediaskopas“ vertino politikų matomumą pagal paminėjimus žiniasklaidoje, o ne rinkėjų balsavimo ketinimus. Šiame kampanijos etape daugiausia dėmesio skirta kandidatūrų paskelbimui, partijų pirminiams rinkimams, reitingams, tarpusavio kritikai ir svarstymams, kas galėtų mesti iššūkį dabartiniams merams. Kandidatų programos ir konkretūs pasiūlymai miestams viešojoje erdvėje kol kas sulaukė mažiau dėmesio.
Kauno informaciniame lauke ryškiai dominuoja nuo 2015 metų miestui vadovaujantis Visvaldas Matijošaitis. Nemaža dalis jo konkurentų komunikacijos taip pat sukasi apie klausimą, kas galėtų tapti rimčiausiu dabartinio mero varžovu.
2023 metų Kauno mero rinkimuose V. Matijošaitis nugalėjo jau pirmajame ture, surinkęs 58,33 proc. balsų.
Kampanijos matomumą Kaune papildomai didina konservatorių TS-LKD surengti atviri partijos kandidato į merus rinkimai. Rugpjūčio 29–30 dienomis vykstančiame balsavime gali dalyvauti partijos nariai ir iš anksto užsiregistravę jos rėmėjai. Iš pretendentų žiniasklaidoje labiausiai išsiskiria Šarūnas Jasiukevičius.
Vilniuje matomiausias tapo Nemunaitis
Tarp viešai paskelbtų kandidatų į Vilniaus merus didžiausiu matomumu pasižymi sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Pagal paminėjimų skaičių jis lenkia buvusį miesto merą Artūrą Zuoką, Seimo narį Vytautą Sinicą ir kitus pretendentus.
Dabartinis Vilniaus meras, TS-LKD atstovas Valdas Benkunskas, iki rugpjūčio 29 dienos dar nebuvo viešai paskelbęs, ar sieks antros kadencijos. Vis dėlto dėl einamų pareigų jis išlieka vienu ryškiausių būsimos kampanijos veikėjų.
A. Zuokas rinkimų darbotvarkėje tebėra aktyvus – daugiausia kritikuoja dabartinę miesto valdžią ir kalba apie sostinės problemas, tačiau pagal matomumą nėra lyderis. V. Sinicos matomumą, palyginti su jo atstovaujamos politinės jėgos dydžiu, „Mediaskopas“ įvertino kaip didelį. Kandidato dar nepasirinkusi Lietuvos socialdemokratų partija sostinės mero rinkimų informaciniame lauke buvo gerokai mažiau pastebima.
Klaipėdos kampanija dar neįsibėgėjo
Klaipėdoje rinkimų komunikacija iš trijų analizuotų didmiesčių buvo mažiausiai išplėtota. Nė vienas paskelbtas kandidatas netapo aiškiu matomumo lyderiu, o nemažai dėmesio teko partijų vidaus sprendimams ir politikų atsisakymams kandidatuoti.
Komunikacijos agentūros „Salve Agency“ vadovas Artūras Jonkus pabrėžė, kad galutinius rinkimų rezultatus prognozuoti dar per anksti. Tačiau pagal dabartinį matomumą jis Kaune tikėtina laiko V. Matijošaičio pergalę. A. Nemunaičio galimybes Vilniuje, eksperto vertinimu, gali riboti stiprios partinės struktūros trūkumas.
A. Jonkus savivaldos rinkimus pavadino „lakmuso popierėliu“ „Nemuno aušrai“ ir kitoms partijoms prieš 2028 metų Seimo rinkimus. Po savivaldos balsavimo politinės jėgos turės maždaug pusantrų metų savo pozicijoms pagerinti arba išlaikyti.
2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus pasiūlyta rengti kovo 7 dieną. Nutarimo projektą rugpjūčio 25 dieną Seime įregistravo parlamento pirmininkas Juozas Olekas, tačiau data taps oficiali tik jai pritarus Seimui.
