Įprasta manyti, kad darbas ir studijos neatsiejami nuo biuro ar auditorijos sienų. Tačiau miesto žaliosios erdvės gali tapti ne tik poilsio, bet ir produktyvios veiklos, mokymosi bei kūrybos vieta.
Nors Tarptautinė lauko biuro diena minima birželio 11-ąją, Lietuvoje ši iniciatyva apima visą savaitę. Kauno technologijos universitetas (KTU) šiemet pratęsė šią praktiką visam birželiui, leisdamas bendruomenei išbandyti įvairias darbo ir veiklų lauke formas.
„Lauko biuro idėja skatina atkreipti dėmesį į tai, kaip mus supanti aplinka veikia savijautą, kūrybiškumą, gebėjimą susikaupti ir tarpusavio ryšius“, – teigia KTU darbuotojų gerovės programos „Kaip tu?“ kuratorė Greta Kotova.
Nuo simbolinio žingsnio iki besiformuojančios tradicijos
KTU lauko biuro idėja pradėta plėtoti 2025 m., kai universiteto bendruomenė, reaguodama į vieną iniciatyvų, prisijungė prie Tarptautinės lauko biuro dienos.
„Iš pradžių lūkesčiai buvo kuklūs – tikėjomės prasmingo, tačiau labiau simbolinio žingsnio. Tačiau žmonėms pradėjus aktyviai įsitraukti, iniciatyva sulaukė gerokai daugiau susidomėjimo, nei tikėjomės“, – prisimena idėjos iniciatorė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentė dr. Inga Gurauskienė.
Pasak dr. I. Gurauskienės, iniciatyva greitai peržengė vienos dienos renginio ribas. Kai kurie darbuotojai įprastus darbus prie kompiuterio perkėlė į lauką, kiti čia rengė studentų konsultacijas.
„Vienu įsimintiniausių momentų tapo akademinio himno „Gaudeamus“ repeticija lauke, rengiantis diplomų įteikimo šventei. Tai parodė, kad lauko erdvės gali tapti vieta ne tik individualiam darbui, bet ir akademinėms tradicijoms puoselėti“, – praėjusių metų patirtimi dalijasi KTU mokslininkė.
Lauko biuro idėja peržengia universiteto ribas
Pirmoji sėkminga patirtis paskatino KTU lauko biuro idėją plėtoti toliau. 2026 m. prie jos prisidėjo darbuotojų gerovės programa „Kaip tu?“, birželį kviesdama bendruomenę daugiau veiklų perkelti į lauką. Siekiama, kad darbas lauke ilgainiui taptų natūralia universiteto kasdienybės dalimi.
Šiemet KTU bendruomenė dalyvavo ir Lauko kultūros sesijoje-dirbtuvėse. Jose dalyviai išbandė įvairias universiteto ir miesto erdves, vertino jų tinkamumą skirtingoms veikloms ir ieškojo būdų, kaip dažniau darbus, studijas bei susitikimus perkelti į lauką.
Tačiau lauko biuro idėja neapsiriboja vien KTU. Prie jos sklaidos prisideda universiteto alumnė Sandra Galdikaitė, Lauko biuro iniciatyvos skleidėja Lietuvoje, prieš metus pradėjusi aktyviai populiarinti šią praktiką šalyje. Šiemet ji vedė lauko biuro sesijas ir konsultavo organizacijas, norinčias išbandyti darbą lauke. Jos iniciatyva įkurta ir organizacija „Lauko biuro Lietuva“.
Tuo metu Australijoje studijas tęsianti KTU absolventė Evelina Lekešiūtė lauko biuro koncepciją pristato vietos organizacijoms ir įmonėms bei ieško būdų, kaip ją pritaikyti kitokio klimato ir darbo kultūros sąlygomis.
„Smagu matyti, kad iniciatyva gyvuoja ir už universiteto ribų. Tai rodo, kad darbas lauke gali būti aktualus ne tik akademinei bendruomenei – ši praktika atranda vietą skirtingose organizacijose ir net skirtingose šalyse“, – teigia I. Gurauskienė.
Lauko biuras – ir mokslinių tyrimų akiratyje
Lauko biuro idėja KTU ne tik išbandoma praktiškai, bet ir tyrinėjama moksliškai. Magistro studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ studentė Kotryna Krasauskaitė baigiamajame darbe analizavo KTU studentų miestelio žaliąsias erdves ir vertino, kiek jos pritaikytos darbui bei studijoms lauke. Jai labai pagelbėjo GIS specialistas Aidas Gudaitis, reikšmingai prisidėjęs prie tyrimo atlikimo ir GIS žemėlapio sudarymo.
Tyrime pasitelktos geografinės informacinės sistemos (GIS), leidusios įvertinti studentų miestelio erdves, o bendruomenės apklausa padėjo išsiaiškinti jos poreikius ir požiūrį į darbą bei studijas lauke.
Nors 53,5 proc. respondentų norėtų dažniau uždaras patalpas iškeisti į lauko erdves, 58,1 proc. šiuo metu jomis darbui ar studijoms nesinaudoja.
Dažniausiai respondentai lauko erdves norėtų naudoti poilsiui tarp paskaitų (72,1 proc.), kūrybiniam darbui (60,5 proc.) ir neformaliems susitikimams (55,8 proc.). Dažniau dirbti ar mokytis lauke trukdo praktinės priežastės – pavėsio ir tam pritaikytos infrastruktūros trūkumas.
Vienas praktinių tyrimo rezultatų – KTU studentų miestelio žemėlapis-gidas, padedantis atrasti darbui, studijoms ar poilsiui lauke tinkamas vietas. Jame, remiantis bendruomenės apklausos rezultatais, pažymėtos skirtingo tinkamumo erdvės – nuo labiausiai iki mažiausiai pritaikytų veikloms lauke.
Šios erdvės pasižymi dideliu potencialu darbui lauke, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jos jau yra tam pritaikytos. Studentės darbe analizuojami galimi scenarijai, kaip šios erdvės galėtų būti pritaikytos bendruomenės poreikiams.
Tyrimo išvados taip pat pasitelkiamos rengiant siūlymus, kaip studentų miestelio lauko erdves būtų galima geriau pritaikyti bendruomenės poreikiams. Darbo ir studijų lauke galimybės nagrinėjamos ir tarptautiniame „Erasmus+“ projekte SWEPPP („Sustainable Well-being – education for personal, professional and planetary well-being“), kuriame dėmesys skiriamas asmeninei, profesinei ir planetos gerovei.
