2026 m. birželio 16 d. Kauno „Akropolyje“ įsikūrusioje „Galerija+“ erdvėje, bendradarbiaujant su „Navickas Gallery“, atidaryta Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto magistrantų baigiamųjų darbų paroda. Joje pristatomi jaunųjų architektų projektai, nagrinėjantys įvairius šiuolaikinės architektūros ir urbanistikos klausimus.
Parodoje pristatomi darbai aprėpia tokias temas kaip kultūros paveldo regeneracija, viešųjų erdvių aktyvinimas, miesto ir gamtos santykis, klimato kaita, socialinė įtrauktis ir naujų projektavimo technologijų taikymas. Studentų projektai apima įvairius kontekstus – nuo Kauno miesto teritorijų ir mažesnių Lietuvos miestų iki tarptautinių lokacijų Europoje.
KTU Architektūros mokyklos koordinatorė Eglė Januškienė teigia, kad visus darbus jungia mintis, jog miestas yra nuolat kintantis organizmas, kurį galima permąstyti ir jautriai transformuoti. „Tai nėra tik baigiamųjų darbų ekspozicija – tai tam tikras miesto tyrimas, kuriame architektūra tampa priemone kelti klausimus apie paveldą, viešąsias erdves, socialinį jautrumą, klimato kaitą, miesto gyvybingumą ir žmogaus santykį su aplinka“, – pasakojo ji.
Architektūros studijos šiandien: ne tik projektuoti, bet ir suprasti miestą
Architektūros studijų programos vadovė, architektė Rūta Leitenaitė pabrėžia, kad šiuolaikinė architektūra apima ne tik pastatų projektavimą, bet ir gebėjimą transformuoti esamą aplinką, kurti tvarius sprendimus ir reaguoti į ekologinius, technologinius bei visuomeninius iššūkius. „Šiandien architektūros edukacijoje visoje Europoje populiarėja tarpdiscipliniškumas, eksperimentavimas, kritinis mąstymas ir socialinė atsakomybė“, – teigė R. Leitenaitė.
Pasak jos, KTU Architektūros mokykloje siekiama ugdyti ne tik profesionalius projektuotojus, bet ir kritiškai mąstančius žmones, gebančius jautriai reaguoti į visuomenės bei aplinkos pokyčius. „Architektų lavinimas yra ne ką mažiau atsakingas darbas nei miestų ar sudėtingų statinių projektavimas. O gal net labiau atsakingas, nes nuo šiandien ugdomų architektų priklausys, kokioje aplinkoje gyvensime rytoj“, – pabrėžė ji.
Kaunas – gyva architektūrinė laboratorija
Dauguma architektūros studentų savo tyrimų lauku šiemet pasirinko Kauną, laikydami jį savotiška urbanistine laboratorija, kurioje susitinka istorijos, modernizmo paveldo, pramoninių teritorijų transformacijos ir naujų miesto funkcijų paieškos. E. Januškienė pastebi, kad Kaunas sparčiai keičiasi, tad studentai dirba su realiais miesto iššūkiais: apleistomis teritorijomis, neišnaudotomis viešosiomis erdvėmis, kultūros paveldo įveiklinimu ar klimato kaitos padariniais.
R. Leitenaitė priduria, kad studentai architektūrą suvokia kaip daugiasluoksnę sistemą. „Projektuojant šiandien nebeužtenka galvoti vien apie pastato formą ar funkciją. Architektas turi suprasti, kaip projektas paveiks miesto gyvenimą, gamtinę aplinką, energijos vartojimą, žmonių kasdienius įpročius ir net pastato gyvavimo ciklą ateityje“, – aiškino ji.
Klimato kaita, paveldas ir technologijos – temos, kurios jau formuoja ateities architektūrą
Parodoje pristatomi darbai akcentuoja tokias temas kaip klimato kaita, miestų tankėjimas, tvarumas, pastatų transformacija, viešųjų erdvių kokybė ir žmogaus ryšys su gamta. R. Leitenaitė pastebi, kad studentų darbai dažnai jautriau reaguoja į globalias tendencijas nei profesionali praktika, nes studijų aplinkoje daugiau vietos eksperimentams. „Studentų darbai labai jautriai reaguoja į šiandienos pasaulio temas. Gal net jautriau nei profesionali praktika, nes studijų aplinkoje dar galima daugiau eksperimentuoti, kelti idealistinius klausimus ir ieškoti netikėtų sprendimų“, – teigia ji.
Kaip pavyzdžius ji mini darbus, nagrinėjančius miesto perkaitimo mažinimą per viešųjų erdvių atnaujinimą, apleistų pastatų transformaciją, kultūros paveldo ir šiuolaikinės architektūros santykį bei generatyvinio projektavimo metodus. Studentų projektai demonstruoja, kad jaunoji architektų karta miestą mato kaip platesnę sistemą, kurioje susitinka ekologija, technologijos, kultūra ir žmonių kasdienis gyvenimas.
Kaip ugdomi rytojaus architektai?
R. Leitenaitės teigimu, šiuolaikiniam architektūros absolventui svarbu ne tik kūrybiškumas ir techninės projektavimo žinios, bet ir gebėjimas veikti kompleksiškame pasaulyje. Todėl KTU architektūros studijose didelis dėmesys skiriamas projektavimo įgūdžiams, eksperimentavimui, kritiniam mąstymui ir tarpdiscipliniškumui. „KTU mums svarbu ugdyti ne tik profesionalų projektuotoją, bet ir žingeidų, drąsų, kritiškai mąstantį žmogų, kuris myli žmones, miestus ir aplinką“, – teigia R. Leitenaitė.
Taip pat svarbus technologinis raštingumas, skaitmeniniai įrankiai ir modeliavimo technologijos. Tačiau jos suvokiamos kaip priemonė, padedanti kurti kokybiškesnę ir tvaresnę aplinką. Parodos darbai atskleidžia studentų gebėjimą tyrinėti miestą, jautriai reaguoti į kontekstą, analizuoti socialinius bei ekologinius procesus ir siūlyti alternatyvius ateities scenarijus.
„Architektūros studentų darbai gal ir nėra tiesiogiai skirti realizacijai, tačiau juose labai daug drąsos, jautrumo ir ateities vizijų. Jie leidžia pažvelgti į miestą ne tik tokį, koks jis yra šiandien, bet ir kokį galėtume jį kurti rytoj“, – sako R. Leitenaitė. Ji pabrėžia, kad architektūra tiesiogiai veikia visų gyvenimo kokybę, todėl svarbu, kad diskusijoje apie miestus ir erdves dalyvautų kuo platesnė visuomenė.
