Su stojamųjų į aukštąsias mokyklas laikotarpiu vėl atsinaujina diskusijos apie kolegijų ateitį: ar joms stiprėti kaip taikomųjų mokslų institucijoms, ar likti žemesne grandimi tarp profesinio mokymo ir universitetų. Kolegijų atstovai teigia, kad toks klausimo formulavimas klaidina, nes jos yra savarankiška aukštojo mokslo kryptis, orientuota į praktinį pasirengimą, taikomuosius tyrimus ir ryšį su darbo rinka.
Nors kolegijoms neretai klijuojama „plano B“ etiketė, pagal priimtų pirmakursių skaičių didžiosios kolegijos, kaip antai Vilniaus kolegija ar Kauno kolegija, patenka tarp populiariausių šalies aukštųjų mokyklų. Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pabrėžia, kad kolegijas renkasi žmonės, siekiantys aiškaus ryšio tarp studijų ir profesijos, kur teorija yra neatsiejama nuo praktikos ir realių darbo rinkos poreikių. Jis mano, kad taikomųjų mokslų universiteto modelis galėtų tapti svarbia kolegijų raidos kryptimi, leidžiančiu vykdyti profesinės magistrantūros studijas, rengti akademinį personalą ir stiprinti mokslinę veiklą.
Kolegijų bendruomenė baiminasi dvipusio spaudimo: vertinimo pagal universitetams taikomą akademinio mokslo logiką ir klausimų dėl santykio su profesiniu mokymu, galinčio nustumti praktinį aukštąjį mokslą į žemesnį lygmenį. Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė teigia, kad kolegijos rengia aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus, gebančius taikyti žinias realiose situacijose, ir jų vertė slypi artume praktikai, darbdaviams bei regionų ekonomikos poreikiams. Ji akcentuoja, kad taikomųjų mokslų vertinimas yra svarbus kolegijų identitetas, o jo nesupratimas ir vertinimas tik pagal akademinio mokslo kriterijus sukurtų nelygią konkurenciją.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis pastebi, kad, nors pastaraisiais metais pastebimas augimas stojančiųjų į inžinerijos ir technologijų kryptis, išlieka didelis kvalifikuotų specialistų trūkumas. Įmonės akcentuoja, kad jauniems specialistams stinga praktinių gebėjimų ir realių kompetencijų, todėl didesnę vertę darbdaviui teikia ne formalus diplomas, o gebėjimas kurti vertę nuo pirmųjų darbo dienų. Jis pabrėžia, kad būtina stiprinti teorinių žinių ir praktinio pasirengimo dermę bei kelti mokytojų ir dėstytojų kompetencijas. LINPRA palaiko kolegijų siekį stiprinti taikomųjų mokslų sritį ir bendradarbiauti su verslu, ypač regionuose, kur kolegijos gali užpildyti nišą ir pasiūlyti verslui reikalingas, kokybiškas paslaugas.
