Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba, siekdama stabilizuoti infliaciją ties 2 proc. vidutiniu laikotarpiu, nusprendė padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Apie tai antradienį informavo pats Centrinis bankas. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą karo Artimuosiuose Rytuose poveikį euro zonos perspektyvoms.
Naujausiose Eurosistemos ekspertų prognozėse numatoma, kad bendroji infliacija 2026 m. sieks 3,0 proc., 2027 m. – 2,3 proc., o 2028 m. – 2,0 proc. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, atitinkamai prognozuojama 2,5 proc., 2,5 proc. ir 2,2 proc. Palyginti su kovo mėnesio prognozėmis, ekspertai šiek tiek padidino 2026 ir 2027 m. infliacijos prognozes dėl numatomo didesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, darys poveikį maisto, prekių ir paslaugų kainoms. Pagal pagrindinį scenarijų, ekonomikos augimas 2026 m. turėtų būti 0,8 proc., 2027 m. – 1,2 proc., o 2028 m. – 1,5 proc.Prognozės 2026 ir 2027 m. sumažintos, įvertinus stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.
Perspektyvai ir toliau būdingas neapibrėžtumas, išlieka didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu, priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginių ir antrinių poveikių masto. Šį neapibrėžtumą atspindi ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose orientaciniuose scenarijuose, kurie bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje.
Priėmusi šį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susidoroti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu. Ji atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims kiekviename posėdyje atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo infliacijos perspektyvos ir su ja susijusios rizikos vertinimo, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB pagrindinės palūkanų normos
Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. nuo 2026 m. birželio 17 d. (pastaba: greičiausiai čia turėta omenyje 2024 m. birželio 17 d., atsižvelgiant į kontekstą).
Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)
TPP ir SPPP portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 proc. lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
