Valstybinė miškų tarnyba (VMT) kartu su partneriais baigia įgyvendinti ambicingą pilotinį projektą – kartu su miškininkų atliekamais matavimais miškų būklės vertinimui bandomas ir LiDAR lazerinis skenavimas iš oro. Į pagalbą pasitelkti lazeriai iš esmės modernizuos Lietuvos miškų inventorizaciją, stebėseną ir apskaitą.
„Šis projektas leis sujungti naujos kartos technologijas ir miškininkų surinktus lauko matavimus. Tai reiškia patikimesnius duomenis apie Lietuvos miškų būklę ir tvirtesnį pagrindą jų ateičiai svarbiems sprendimams“, – pažymi VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas.
Skaitmeninis miškų rentgenas
LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) yra viena pažangiausių nuotolinių tyrimų technologijų, kuri vadinama tarsi miškų rentgenu. Iš pilotuojamo ar bepiločio orlaivio siunčiami lazerio impulsai pasiekia medžių viršūnes, šakas, kamienus, žemės paviršių, kuriant detalų trimatį miško modelį.
Tokie duomenys leidžia apskaičiuoti medžių aukštį, medynų tankumą, lajų struktūrą ir daugybę kitų rodiklių greičiau ir detaliau nei vien tik atliekant matavimus miške.
Iki šiol informacija, inventorizuojant miškus daugiau nei 16 tūkst. šlies teritorijoje stebimų Nacionalinės miškų inventorizacijos apskaitos barelių, buvo renkama miškininkams atvykus į mišką ir čia atliekant matavimus. Specialistų darbą sujungus su skaitmeninėmis technologijomis ir lazerio pagalba gautais duomenimis, bus galima geriau įvertinti, kas vyksta Lietuvos miškuose – kaip jie auga, kaupia anglį, keičiasi po sausrų, liūčių, škvalų ar kenkėjų pažeidimų.
„Tai nereiškia, kad miškininkai į mišką nebeis – nuotoliniai duomenys bus tikrinami ir kalibruojami pagal realius žmonių rankomis atliktus matavimus, todėl bus užtikrinamas dar didesnis jų patikimumas“, – sako VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.
Projektas vykdomas kartu su Valstybinių miškų urėdija, Miškininkystės ekscelencijos centru „Forest 4.0“ ir Lenkijos valstybiniu miškotvarkos bei geodezijos biuru (BULiGL).
Bandymų aikštelė – Žemaitijoje
Naujoji metodika išbandyta Tauragės regiono miškuose – daugiau kaip 146 tūkst. hektarų plote. Čia buvo atliktas visos miško teritorijos lazerinis skenavimas ir aerofotografavimas, o iš lėktuvų bei dronų papildomai nuskenuota daugiau kaip 20 tūkst. ha miško žemės.
Lazerius reikėjo „išmokyti“ pažinti mišką. Prieš pradedant skenuoti iš oro, miškininkai atliko milžiniškus lauko darbus – išmatavo daugiau kaip 5 tūkst. miško sklypų, apskaitos bareliuose nustatė daugiau kaip 54 tūkst. medžių tikslias koordinates ir išmatavo jų pagrindinius rodiklius.
Šie duomenys leidžia lazeriniam skenavimui ne tik sukurti trimatį miško vaizdą, bet ir tiksliai apskaičiuoti svarbiausius miško rodiklius – medžių rūšis, medienos tūrį ir kitus parametrus.
Valstybei svarbūs duomenys
Projekto metu kuriama skaitmeninė platforma sujungs iš oro surinktus duomenis su matavimais miške ir taps pagrindu daugeliui valstybei reikšmingų sprendimų.
Modernizuota Nacionalinė miškų inventorizacija leis VMT operatyviau rengti Valstybinę miškų apskaitą ir sparčiau atnaujinti Miškų valstybės kadastro duomenis.
Pasitelkus LiDAR gauta informacija apie miškus bus naudojama vertinant, kiek anglies kaupia Lietuvos miškai ir kaip šie rodikliai keičiasi. Taip bus kuriama geografiniais duomenimis grįsta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir stebėsenos sistema.
Lazerinio skenavimo duomenys padės tiksliau nustatyti Lietuvos miškų pokyčius ir teikti patikimą informaciją vykdant ES reikalavimus dėl klimato kaitos, gamtos atkūrimo bei miškų stebėsenos.
Žingsnis į išmaniąją miškininkystę
Visi bandomojo projekto metu sukurti metodiniai sprendimai bus įvertinti Miškotvarkos mokslinėje-techninėje taryboje, o sėkmingai juos patvirtinus, jie taps nuolatine Nacionalinės miškų inventorizacijos dalimi.
Panašūs miškų inventorizacijos modeliai jau sėkmingai taikomi Suomijoje ir Švedijoje. Šiose šalyse lazerinis skenavimas tapo neatsiejama miškų stebėsenos dalimi – jis leidžia dažniau atnaujinti duomenis, sumažinti lauko darbų apimtį ir tiksliau vertinti miškų išteklius.
Lietuvoje VMT ir partnerių įgyvendinamas projektas pritaikys šią tarptautinę patirtį mūsų šalies sąlygoms ir taps pagrindu naujos kartos Nacionalinei miškų inventorizacijai.
