Teisė kreiptis į teismą yra viena svarbiausių teisinės valstybės garantijų. Ji neatsiejama nuo galimybės pasinaudoti profesionalia teisine pagalba ir susigrąžinti pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Būtent todėl naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojama praktika dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo turi reikšmės kiekvienam, ginančiam savo teises teisme.
Iki šiol, kai šalis, nors ir dėl objektyvių priežasčių, negalėdavo iki bylos pabaigos visiškai atsiskaityti su advokatu ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų, teismai konstatuodavo, kad tokios išlaidos neatitinka realumo kriterijaus, todėl jų nepriteisdavo. Pasak ginčų teisės srityje dirbančio advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Juliaus Sakalausko, toks požiūris ne visuomet užtikrindavo veiksmingą teisę į teisminę gynybą. „Teisė kreiptis į teismą negali būti vertinama izoliuotai. Ji tiesiogiai susijusi su asmens galimybe turėti profesionalų atstovą ir, laimėjus bylą, susigrąžinti pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jei tokia galimybė tampa pernelyg formali, daliai žmonių teisė į teismą gali likti tik teorinė“, – sako AVOCAD advokatas.
Naujausioje LAT praktikoje pažymėta, kad požiūris, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti priteistas vien dėl to, kad iki bylos pabaigos nebuvo pateiktas sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, ne visada atitinka teisės į veiksmingą teisminę gynybą turinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks formalus reikalavimų taikymas nevisiškai dera su teisingumo ir protingumo principais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei civilinio proceso tikslu. Todėl kasacinis teismas nusprendė pakoreguoti galiojusią praktiką, išaiškindamas, jog vien tai, kad bylos šalis iki bylos pabaigos nepateikė advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies.
J. Sakalauskas pažymi: „Taigi, remiantis naujausiu Civilinio proceso kodekso normos aiškinimu, šalis siekianti prisiteisti šias išlaidas turi teismui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei dokumentus, leidžiančius nustatyti, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos ir kokia yra jų kaina. Jei iki bylos išnagrinėjimo pabaigos už šias paslaugas dar nėra atsiskaityta, pakanka pateikti susitarimą su advokatu, patvirtinantį šalies įsipareigojimą šias išlaidas apmokėti ateityje. Svarbu ir tai, kad asmeniui nebereikia papildomai pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.“
Anot advokato, toks išaiškinimas turi itin didelę praktinę reikšmę. „Ginčų praktikoje ne kartą teko susidurti su situacija, kai žmonės nesiryžta kreiptis į teismą ne todėl, jog netikėtų savo pozicijos pagrįstumu, o todėl, kad baiminasi dėl savo finansinių galimybių „pakelti“ procesą, ypač kai ginčas kyla su daug finansiškai pajėgesniu oponentu. Aiškus supratimas, jog pagrįsto dydžio išlaidos advokato pagalbai gali būti atlyginamos net ir tuo atveju, kai jos dar nėra apmokėtos, o atsiskaitymas numatytas dalimis, ir į ateitį, sustiprina pasitikėjimą teisine sistema ir realų teisės į gynybą įgyvendinimą“, – teigia jis.
AVOCAD advokatas pabrėžia, kad naujai formuojama teismų praktika primena esminį principą: teisė į teismą turi būti ne teorinė ar iliuzinė, bet reali ir veiksminga. Tai reiškia, kad galimybė susigrąžinti pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti vertinama ne vien formaliai, bet atsižvelgiant į tikrąjį civilinio proceso tikslą – užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir teisingą ginčo išsprendimą.