Informacinis karas jau seniai vyksta ne tik socialiniuose tinkluose – jis persikėlė į vaikų žaidimų platformas, uždaras skaitmenines bendruomenes, žlugdant valstybės institucijų reputaciją ir visuomenės valią priešintis. Tai Seime vykusiame susitikime konstatavo už kovą su dezinformacija atsakingų institucijų atstovai, iš esmės palaikantys dezinformacijos kriminalizavimo įstatymų paketo kryptį ir įvardiję, kad be aiškių įgaliojimų, finansavimo, analitinių įrankių ir greito reagavimo mechanizmo valstybės atsakas išliks pavėluotas.
„Dėl vieno dalyko šiandien nebesiginčijame – dezinformacija yra nacionalinio saugumo grėsmė ir nusikaltimas – tai išgirdo ir skirtingas politines partijas Seime vienijančios parlamentinės grupės nariai. Tačiau susitarimas dėl diagnozės dar nėra gydymas. Rudenį, kai į Seimą grįš dezinformacijos kriminalizavimo paketas, turime nebeatidėlioti bazinių sprendimų: visi konstatavo, jog reikia aiškių sąvokų, atsakomybių, įrankių institucijoms ir finansavimo. Informaciniame kare neužtenka pastebėti ataką – valstybė turi gebėti ją sustabdyti“, – teigia Laikinosios parlamentinės grupės dėl kovos su dezinformacija ir informacinio šalies atsparumo stiprinimo pirmininkė Daiva Ulbinaitė.
Susitikime dalyvavo Nacionalinio krizių valdymo centro, Kriminalinės policijos, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
Institucijų atstovai iš esmės palaikė Seime po pateikimo pritartam dezinformacijos kriminalizavimo įstatymų paketui, prie jo bus grįžta rudens sesijoje. Susitikime akcentuota, kad įstatymų pakeitimai turi būti tikslūs, praktiškai pritaikomi ir paremti aiškiomis sąvokomis. Kriminalinės policijos biuro vadovas Artūras Maskoliūnas pabrėžė, jog būtina sutvarkyti bazinius dalykus – nuo dezinformacijos apibrėžimo iki aiškių Baudžiamojo kodekso nuostatų, kurios leistų teisėsaugai veikti ne per aplinkinius straipsnius, o tiesiogiai reaguoti į organizuotas priešiškas informacines operacijas.
„Atėjo laikas ne krūpčioti, o atsikirsti. Priešiškos jėgos veikia mūsų žmonių širdis ir protus, vis dažniau taikosi į vaikus ir jaunimą, išnaudoja socialinius tinklus, žaidimų platformas ir uždaras bendruomenes. Kare reikia įrankių tokių kaip kare – valstybė negali mojuoti baltomis skepetaitėmis, kai prieš ją vykdomos organizuotos informacinės operacijos“, – susitikime akcentavo Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis.
Ypatingas dėmesys turi būti skirtas vaikų ir jaunimo apsaugai socialinėje erdvėje. Valstybės saugumo departamento atstovai įspėjo, kad socialiniai tinklai, žaidimų platformos ir uždaros skaitmeninės bendruomenės vis dažniau išnaudojamos ne tik propagandos ir dezinformacijos sklaidai, bet ir radikalizacijai bei verbavimui.
Jauni žmonės gali būti įtraukiami į nusikalstamas veiklas – nuo padegimų ir turto niokojimo iki smurtinių išpuolių, žalojimų ar net pasikėsinimų į žmonių gyvybę. Todėl būtina stiprinti prevenciją, medijų raštingumą, švietimo sistemos įsitraukimą ir tėvų gebėjimą atpažinti ankstyvus radikalizacijos signalus.
Susitikime taip pat kalbėta apie būtinybę stiprinti nacionalinį greito reagavimo į informacines atakas modelį. Institucijos pripažino, kad dabartinis atsakas neretai vėluoja, o valstybė per dažnai veikia gesindama pavienius židinius, o ne sistemiškai valdydama grėsmes.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovų siekiant greitesnio ir tikslesnio atsako, būtina stiprinti technologinius bei analitinius įrankius – kariuomenei suteikti įrankius stebėti ir analizuoti ne tik priešiškų valstybių informacinę erdvę, bet ir vidaus.
Aptarta, jog kovai su dezinformacija būtini modernūs analitiniai įrankiai, leidžiantys greičiau identifikuoti priešiškas kampanijas, jų sklaidos kanalus ir poveikį visuomenei. Institucijų atstovai atvirai įvardijo, kad šiandien trūksta ne tik technologinių priemonių, bet ir žmonių bei finansavimo.
Kultūros ministerijos rengiamas tarpinstitucinis kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planas, anot susitikime dalyvavusio viceministro Viktoro Denisenko, deja, dar tik įpusėtas, o jame numatomos priemonės kol kas nėra paremtas aiškiu papildomu finansavimu. Todėl būtina aiškiai įvertinti, ką valstybė gali padaryti esamais resursais ir kokiems sprendimams reikės papildomų lėšų.
Susitikime sutarta, kad vien teisinių pakeitimų nepakaks. Kartu turi būti stiprinamas tarpinstitucinis koordinavimas, duomenų valdymas, strateginė komunikacija, švietimas, visuomenės atsparumas ir praktiniai valstybės gebėjimai greitai reaguoti į informacines atakas.
Laikinoji parlamentinė grupė Seime toliau telks institucijas bendram darbui dėl dezinformacijos kriminalizavimo įstatymų paketo ir platesnių valstybės informacinio atsparumo stiprinimo priemonių. Artimiausiame posėdyje grupė atskirai analizuos, kaip švietimo sistema, medijų raštingumo ugdymas ir visuomenės informacinis atsparumas gali tapti ne papildoma, o viena esminių valstybės gynybos nuo dezinformacijos dalių.
