Birželio 10–12 dienomis Lietuvoje vyko ilgametis Baltijos šalių seminaras „LiLaEst 2026“, subūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų bendruomenes. Šių metų susitikimas, skirtas paveldo ir identiteto temoms, dar kartą patvirtino nacionalinių bibliotekų, kaip svarbios regiono tautiškumo ir demokratinio atsparumo dalies, vaidmenį.
Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, pabrėžė, kad nacionalinės bibliotekos tęsia ilgametę bendrystę, kuri padeda dalytis patirtimi, stiprinti kultūrinę tapatybę ir atsparumą. Pasak jos, bibliotekos yra ne tik bendruomenių centrai, bet ir saugo dokumentinį paveldą – kultūrinę atmintį, būtiną demokratiniam atsparumui.
58 metus tęsiama Baltijos kultūrinė bendrystė
„LiLaEst“ seminarai, gyvuojantys 58 metus nuo pat sovietmečio, kas dvejus metus skatina diskusijas apie bendras profesines kryptis, dalijamasi patirtimi ir stiprinamas regioninis kultūrinis ryšys bei atsparumas. Šiemet Latvijos delegacijai vadovavo Dagnija Baltiņa, o Estijos – Martinas Öövelas.
Seminare aptarti kultūros paveldo prieinamumas, skaitmeninimo pažanga, informacinis atsparumas ir bendri projektai, siekiant kurti atviresnę ir įtraukesnę kultūrą regione.
Ryšys su istorija šiandien svarbesnis nei bet kada
Kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas savo pranešime pažymėjo, kad dabarties skubėjimas ir prezentizmas apsunkina laiko dalių – praeities, dabarties ir ateities – tarpusavio supratimą, kuris yra būtinas identiteto suvokimui. Jis perspėjo, kad istorija, atmintis ir paveldas gali tapti politikos, žiniasklaidos ir verslo įrankiais, skatinančiais manipuliacijas ir nutolinančiais visuomenę nuo istorinio konteksto.
Doc. dr. A. Švedas pabrėžė nacionalinių bibliotekų vaidmenį kuriant ryšius su praeitimi ir ateitimi, ugdant kritinį mąstymą ir suteikiant stabilumo jausmą. Estijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninio kultūros paveldo kuratorė Greete Veesalu pristatė literatūros, kaip tapatybės formavimo įrankio, svarbą, pateikdama Estijos literatūrinio herojaus pavyzdį.
Paveldas ir jo tyrimai – kaip sudominti visuomenę
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė akcentavo poreikį atgaivinti bibliotekose, muziejuose ir archyvuose saugomus artefaktus šiuolaikiškai ir patraukliai pristatant juos visuomenei. Ji pažymėjo, kad akademinių tyrimų sklaida gali stiprinti tautinį identitetą ir atsparumą dezinformacijai geopolitinio nestabilumo metu.
Latvijos nacionalinės bibliotekos Skaitmeninių tyrimų paslaugų vadovė Anda Baklāne pridūrė, kad svarbu ne tik kaupti kultūros paveldo duomenis, bet ir padėti žmonėms juos suprasti, siūlydama kuruotas parodas ir temines ekspozicijas.
Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad bendradarbiavimas stiprina Baltijos regioną, o paveldas ir kultūrinė tapatybė, saugomi ir prasmingai perduodami ateities kartoms, yra bendrystės pagrindas.
