„Valstybinė komunikacija yra ne tik žinutės ar pranešimai. Dirbdamas šioje srityje supranti, kad turi suvokti, kaip veikia visuomenė, kokios vertybės jai svarbios, kaip funkcionuoja institucijos, koks yra politinis ir tarptautinis kontekstas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų ir integruotų komunikacijos studijų absolventas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Daugiau nei dvidešimt metų politikos, komunikacijos, viešųjų reikalų ir viešosios diplomatijos srityse dirbantis M. Gurskas įsitikinęs, kad šiuolaikiniame pasaulyje ypač svarbu mokėti įvertinti reiškinius iš daugiau nei vienos perspektyvos. Būtent tokį mąstymą, anot jo, ir ugdo VDU politikos mokslų studijos.
Pritraukė viešųjų reikalų sritis
Politika M. Gurską domino dar iki studijų. Jį traukė ne tik politiniai įvykiai, bet ir platesni reikalai. „Domėjausi viešųjų reikalų valdymu, konkrečių interesų atstovavimu, ideologiniais klausimais. Politikoje man buvo įdomus tiek sprendimų priėmimo proceso analizavimas, tiek politinio konteksto nagrinėjimas“, – prisimena M. Gurskas.
Rinkdamasis VDU, M. Gurskas taip pat atkreipė dėmesį į universitetui būdingą, laisviesiems (Artes liberales) mokslams principes grįstą studijų modelį. Pasak jo, platesnis išsilavinimas, gebėjimas gilintis ir pažvelgti įvairiomis perspektyvomis vėliau pravertė praktikoje.
„Žavėjausi VDU laisvųjų mokslų (Artes liberales) kryptimi. Toks platus, visapusiškas išsilavinimas padeda susikurti tvirtą pagrindą ir netgi suformuoja tam tikrą mąstyseną“, – teigia absolventas.
Politikos mokslai ir komunikacija susiliejo natūraliai
Nors M. Gursko darbas šiandien yra glaudžiai susijęs su komunikacija, jis aiškina, kad toks karjeros kelias natūraliai išsivystė iš politikos mokslų pagrindų.
„Politika ir viešųjų reikalų valdymas vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su komunikacija. Turi mokėti tinkamai perteikti žinutes, jas pritaikyti skirtingoms auditorijoms, suprasti, kas rūpi visuomenei ar tam tikrai jos daliai“, – sako jis.
Anot jo, svarbios tampa ir kitos disciplinos – sociologija, psichologija, komunikacijos studijos. Norint suprasti politinius procesus ar viešosios politikos sprendimus, neužtenka išmanyti vien institucines taisykles; svarbu suvokti ir žmonių elgseną, motyvus, vertybes.
„Laikui bėgant politikos mokslai ir komunikacija mano profesinėje praktikoje tiesiog susiliejo. Viešoji politika, viešoji diplomatija, komunikacija, viešieji ryšiai – visa tai persidengia“, – teigia M. Gurskas.
„Tam tikrų dalykų vertę supranti tik vėliau“
Kalbėdamas apie studijas, M. Gurskas akcentuoja VDU tarpdiscipliniškumą. Per studijų dalykus politikos mokslų studentai susiduria ne tik su politiniais procesais, bet ir su kitomis, iš pirmo žvilgsnio tolimomis nuo būsimo profesinio kelio, sritimis.
„Tik baigus bakalauro, o gal net ir magistro studijas, pradedi iš tikrųjų suprasti, apie ką jos buvo, kodėl reikėjo tam tikrų dalykų, kokią vertę jie duoda“, – sako jis.
Absolventas prisimena, kad iš pradžių, laikydamas studijų dalykų pavadinimus ir aprašymus rankose, sunkiai suprasdavo, kas tai yra ir kam to reikia. „Buvo politinės filosofijos, bendrųjų filosofijos, sociologijos ir įvairių kitų dalykų. Vėliau supratau, kad tai davė pagrindą pažvelgti įvairiais aspektais į skirtingus reiškinius ir suformavo plačią pasaulėžiūrą“, – prisimena jis.
Pasak M. Gursko, toks pasirengimas ypač svarbus šiandien, kai profesijos nebėra tiesinės, o darbo rinkoje vis labiau vertinamas gebėjimas integruoti skirtingas sritis.
„ Kuo plačiau žinai apie įvairias sritis, tuo esi turtingesnis – ir kaip žmogus, ir kaip specialistas. Politikos mokslų studijų metu susiduri su kitomis sritimis, ir tai leidžia socialinius reiškinius ar problemas vertinti visai kitomis akimis“, – kalba absolventas.
Teorija atsidūrė tiesiai praktikoje
M. Gurskas dar studijuodamas politikos mokslų bakalauro studijas pradėjo dirbti viešajame sektoriuje ir tęsė darbą per integruotų komunikacijos magistro studijas. Dėl to, pasak jo, teorinės žinios, įgytos studijų metu, buvo iškart patikrintos praktiškai.
„Mano atveju teorija ir praktika studijų metu ėjo greta viena kitos. Teorines žinias galėjau pritaikyti praktikoje dirbdamas su institucine komunikacija ir tarptautinėmis auditorijomis“, – aiškina jis.
Iš studijų VDU M. Gurskas prisimena tiesioginį, atvirą bendravimą su dėstytojais, taip pat ir tai, kad studijų metu netrūko praktinės patirties.
„Studijų metu turėjome įvairias stažuotes institucijose, kur galėjome patikrinti teorines žinias – kaip tai veikia realybėje arba kaip galėtų veikti“, – teigia absolventas.
Universitetas – daugiau nei paskaitos
Netrukus po to, kai M. Gurskas įstojo į VDU, jis prisijungė prie liaudiškų šokių ansamblio „Žilvitis“. Ši veikla tapo svarbia jo studijų dalimi – ne tik kaip laisvalaikio forma, bet ir kaip bendruomenės, tapatybės, draugysčių ir kelionių erdvė. Net ir baigus studijas, jis išlaikė ryšius su kolektyvu ir iki šiol dalyvauja kai kuriose ansamblio veiklose bei kelionėse.
Su „Žilvičiu“ absolventas keliavo ne tik po Europą, bet ir į Indiją, Kiniją bei kitas šalis. Pasak M. Gursko, tokios veiklos praturtina studijų laikotarpį ir leidžia studijas patirti gerokai plačiau.
„Tai buvo vienas iš būdų susipažinti su kitose programose studijuojančiais bendraminčiais. Manau, jog VDU ir šiandien siūlo daug galimybių įsitraukti į veiklas ir po paskaitų. Tai puiki proga tobulėti asmeniškai“, – teigia absolventas.
Studijų metu jis taip pat išmoko kelias užsienio kalbas – anglų, italų, prancūzų ir vokiečių. Platus kalbų pasirinkimas – VDU kasmet suteikia galimybę studentams rinktis iš daugiau nei 30 užsienio kalbų – M. Gursko akiratį taip pat išplėtė.
„VDU yra universitetas, turintis žmogaus veidą. Čia gali augti kaip asmenybė ir kartu tobulėti kaip profesionalas“, – sako M. Gurskas.
Valstybės institucijų komunikacija – daugiau nei informacijos perdavimas
Šiuo metu M. Gurskas vadovauja Komunikacijos departamentui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Kalbėdamas apie savo darbą, jis pabrėžia, kad valstybės institucijų komunikacija yra ne tik viešų pareiškimų ruošimas ar informacijos skelbimas.
„Valstybinė komunikacija yra pasitikėjimo ir dialogo tarp visuomenės ir valstybės kūrimas. Už kiekvieno institucinio ar politinio sprendimo, apie kurį reikia pranešti, slypi konkretus žmogus ar žmonių grupė su tam tikrais lūkesčiais“, – teigia jis.
Dėl šios priežasties, pasak absolvento, šiame darbe itin svarbus gebėjimas suprasti ne tik žinutę, bet ir jos kontekstą – politinį landšaftą, institucijų veikimą, galimas visuomenės reakcijas, rizikas informacinėje aplinkoje.
„Būtent visa tai ir sudaro mano akademinę ir profesinę patirtį: žiūri į dalykus iš skirtingų pusių ir per socialinius, psichologinius, politinius veiksnius bandai įvertinti galimas visuomenės reakcijas, skirtingų grupių lūkesčius. Taip ir formuoji komunikacijos žinutes“, – kalba M. Gurskas.
VDU absolvento darbe netrūksta ir tarptautinio aspekto – šalies įvaizdžio formavimo, bendravimo su tarptautinėmis auditorijomis, kultūrinių skirtumų supratimo. Tai, anot jo, dar kartą įrodo, kad politiniai procesai, visuomenė ir komunikacija negali būti atskirti vienas nuo kito.
Politikos mokslai – ne tik būsimiems politikams
M. Gurskas mano, kad VDU politikos mokslų studijos būtų puikus pasirinkimas jauniems žmonėms, norintiems suprasti, kaip veikia visuomenė, valstybė, institucijos ir kaip priimami sprendimai. Jis pastebi, kad šios studijos atveria gerokai platesnes galimybes, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Baigęs politikos mokslų studijas nebūtinai tapsi tik politologu, aiškinančiu, kas vyksta politinėje arenoje. Gali dirbti pačiose įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, viešųjų reikalų specialistai, kurie derina skirtingus interesus, o tam reikia platesnio požiūrio ir mąstymo. Politikos mokslai tai gali suteikti“, – mano jis.
Jo nuomone, politika yra tarpdisciplininė sritis: apima piliečius, visuomenę, spaudą, žiniasklaidą, institucijas, interesų grupes ir tarptautinius kontekstus. Todėl norintiems dirbti šioje srityje būtinas platus pagrindas, kurį gali suteikti VDU.
Jauniesiems, dar neapsisprendusiems dėl krypties, jis pataria nebijoti išbandyti.
„Nėra neteisingo kelio. Jei dar nežinai ar neapsisprendei, ką nori gyvenime veikti, reikia bandyti, o ne stovėti vietoje. Anksčiau ar vėliau ta kryptis tikrai paaiškės“, – sako M. Gurskas.
