2026 m. vasario 19 d. Seime buvo paskelbtas pranešimas, kuriame teigiama, jog sprendimas trauktis iš LRT valdysenos darbo grupės nebuvo staigus, o brendo ilgai. Opozicija teigia nuosekliai dalyvavusi, teikusi pasiūlymus ir ieškojusi kompromisų, tačiau atėjo momentas, kai tapo akivaizdu, kad projektas nebetaisomas.
Pasak pranešimo, projektas yra „savotiškas Frankenšteino, iš skirtingų, tarpusavyje nederančių dalių, sukurptas teisinis darinys“, kuris, užuot stiprinęs, gali susilpninti LRT pamatą. Opozicija pabrėžia, kad LRT nepriklausomumas yra konstitucinė vertybė, todėl negalima palikti pernelyg plačių LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindų ar atsisakyti aiškiai įtvirtinti, jog vadovas gali būti atleistas tik už šiurkščius pažeidimus. Taip pat kelia nerimą bandymai riboti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistų dalyvavimą LRT eteryje.
Tarybos sudėties keitimas taip pat kelia abejonių, ypač dėl politinės įtakos problemos nesprendimo ir profesinių sąjungų atstovų įtraukimo, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Projekte numatoma valdybos institucija, kurios funkcija, santykis su taryba ir atskaitomybės mechanizmas lieka neapibrėžti. Papildomų abejonių kelia ir tarybos biuras, kuris gali tapti dar viena administravimo pakopa be aiškių funkcijų ir atsakomybės ribų.
Opozicija kritikuoja ir patį procesą, teigdama, kad dokumentai teikiami paskutinę minutę, o diskusijose trūksta profesionalių medijų teisės specialistų. Teigiama, kad darbo grupė tapo daugumos dominavimo mechanizmu, todėl dalyvavimas joje reikštų tik formalų legitimumo suteikimą procesui, kurio kryptis jau nulemta. Pasitraukimas iš darbo grupės nėra atsakomybės vengimas, o jos forma. Opozicija ketina registruoti alternatyvų LRT įstatymo projektą ir reikalauti, kad jis būtų svarstomas.
Teigiama, kad LRT nepriklausomumas – tai valstybės brandos egzaminas, todėl būtina aiškiai pasakyti, kad dabartinė kryptis yra klaidinga, ir kartais atsakingiausias sprendimas – pasitraukti iš proceso, kuriančio daugiau rizikų nei sprendimų.
