Kremliaus dezinformacija jau seniai tapo nuožmiu ginklu prieš Lietuvą ir jos visuomenę, tačiau Lietuvos atsakas į ją yra silpnas ir fragmentuotas. Dėl šios priežasties, balandžio 17 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seime rengiamas su dezinformacija praktiškai kovojančių žmonių pasitarimas, į kurį kviečiami ekspertai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai, tyrėjai, reguliuotojai, pilietinių iniciatyvų atstovai ir „elfai“.
„Kol Vyriausybė delsia, kol Kultūros ministerija jau antrus metus kurpia kovos su dezinformacija ir manipuliacija planą, o ryžtingesni sprendimai net ir po Kapčiamiesčio poligono dezinformacijos audros Seime tebelaukia savo eilės, žmonės, institucijos ir pilietinės iniciatyvos dažnai paliekami kautis po vieną. Todėl susirinksime tam, kad kalbėtume ne apie imitaciją, o apie realią informacinę gynybą, konkrečias priemones ir atsparumo skydo kūrimą“, – teigia susitikimą organizuojanti Seimo narė D. Ulbinaitė.
Susitikimo tema – „Informacinis saugumas: kur jau esame atsparūs, kur dar labai pažeidžiami ir kodėl?“
Į pasitarimą Seime renkasi dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos ir kibernetinės psichologijos atstovai, reguliuotojai ir pilietinių iniciatyvų nariai. Tarp jų – aktyviai su dezinformacija kovojantis prodiuseris Dominykas Kubilius, vienas žinomiausių „elfų“ Ričardas Savukynas, puikiai žinomas Rokiškio Rabinovčiaus pseudonimu, komunikacijos ekspertai ir tyrėjai Aistis Zabarauskas, Aurelija Katkuvienė, vienas pirmųjų Rusijos informacinį karą Lietuvoje pradėjęs tyrinėti Nerijus Maliukevičius, atsakingų institucijų vadovai Mantas Martišius (LRT), Dainius Radzevičius (ŽEIT), Darius Kuliešius (RRT pirm. pav.), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, CRI atstovai, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kt.
Šio pasitarimo tikslas – ne formali dar viena diskusija, o atviras ir praktinis pokalbis apie tai, kas Lietuvoje jau veikia, kas neveikia ir ką dar būtina padaryti, kad atsparumas dezinformacijai būtų ne deklaratyvus, o realus. Bus kalbama ne tik apie propagandos ir manipuliacijos grėsmes, bet ir apie naujus iššūkius – dirbtinio intelekto kuriamas klastotes (angl. deepfake), automatizuotas informacines atakas bei technologinius sprendimus, kurie leistų jas greičiau aptikti ir į jas greičiau reaguoti.
Bus išklausomi tie, kurie su informacinėmis atakomis susiduria kasdien. Bus kalbama apie tai, ką gali padaryti valstybė, ką – institucijos, ką – žiniasklaida, o ką – aktyvi pilietinė visuomenė.
Diskusijoje taip pat bus keliami klausimai dėl teisinio valstybės pasirengimo informaciniam karui. Akivaizdu, kad vien pavienių iniciatyvų nebeužtenka – reikalinga nuosekli, rimta ir resursais paremta valstybės strategija, jungianti teisėkūrą, prevenciją, švietimą, technologinius sprendimus ir greitą reagavimą.
