Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija) pritaria Valstybės kontrolės audito išvadoms ir rekomendacijoms ir informuoja, kad įvardytos problemos jau sprendžiamos peržiūrint švietimo pagalbos teikimo modelį, didinant valstybės finansavimą bei skiriant dėmesį specialistų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui.
Įtraukusis ugdymas yra principas, jog kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, o ugdymosi poreikių įvairovė negali būti priežastis riboti šią galimybę. Ministerija siekia, kad teisės aktuose įtvirtintos garantijos virstų realia, kokybiška ir savalaike pagalba kiekvienam mokiniui.
Nuosekliai didinamas valstybės finansavimas
Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, valstybė didina savo finansinį indėlį. Valstybės lėšos švietimo pagalbai nuo 2019 m. išaugo daugiau nei 150 mln. eurų: 2019 m. skirta 61 mln. Eur; 2025 m. – 188,5 mln. Eur, o 2026 m. – beveik 216 mln. Eur. Augantis finansavimas leidžia didinti švietimo pagalbos specialistų etatų skaičių: nuo 2022 m. iki 2025 m. jis augo 21 proc. (nuo 3997 iki 4838 specialistų).
Nuo 2025 m. sausio 1 d. pakeistas švietimo pagalbos finansavimo modelis – lėšos skiriamos tiesiogiai mokykloms, suteikiant joms galimybę lanksčiau įsigyti reikiamas paslaugas. Visgi, esminiam pokyčiui svarbus ir savivaldybių indėlis bei prioritetas šiai sričiai, nes būtent jos vertina ir planuoja specialistų poreikį atsižvelgdamos į vaikų poreikius.
Mokytojų perkvalifikavimas ir naujų specialistų pritraukimas
Vienas iš svarbiausių iššūkių įgyvendinant įtraukųjį ugdymą yra švietimo pagalbos specialistų poreikis. Nuo 2022 m. specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą. 2024 m. šias studijas pasirinko 144, 2025 m. – 168 studentai. Iš viso 2025–2026 m. m. šiose studijose mokosi per 400 studentų.
Valstybė investuoja į naujų specialistų pritraukimą ir jau dirbančių mokytojų perkvalifikavimą. Nuo 2023–2024 m. m. kasmet finansuojamos apie 200 pedagogų pusantrų metų trunkančios studijos, siekiant įgyti specialiojo pedagogo, logopedo ar kito panašaus specialisto kvalifikaciją.
Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai siūlo nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema, kuriomis gali naudotis visi pedagogai. Šias programas 2026 m. birželio mėn. baigė 950 pedagoginių darbuotojų.
Lietuvos įtraukties švietime centras, 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai bei savivaldybių pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos nemokamai siūlo mokymus, konsultacijas ir pagalbą mokykloms bei mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje.
Pagalbos prieinamumo didinimas ir klasių modeliai
Ministerijos duomenimis, pagalbą gaunančių mokinių dalis (iš tų, kuriems nustatyti poreikiai) auga: 2024–2025 m. m. pasiekė 83,2 proc. (2022–2023 m. m. – 80,1 proc.). Didėja ir švietimo pagalbos specialistų (iki 4838) bei mokinio padėjėjų (iki 7193) skaičius.
ŠMSM įgyvendino Mokinių įvairovei atvirų klasių projektą (steigta 103 klasės 15-oje savivaldybių) siekiant sumažinti krūvius bendrosiose klasėse. Šiose klasėse ugdomi vaikai su dideliais poreikiais, ugdymo procese dalyvauja antrasis mokytojas, specialusis pedagogas ar mokinio padėjėjas. Jų išlaikymui 2026–2028 m. kasmet suplanuota skirti po 3,2 mln. eurų. Ateityje svarstoma įteisinti aukštesnės kvalifikacijos mokytojo padėjėjo pareigybę.
Nuo 2024 m. mokinio specialieji ugdymosi poreikiai vertinami ir išvados keliamos į Mokinių registrą, taip užtikrinant greitesnį informacijos patekimą mokykloms. Nuo šių metų dalis savivaldybių taiko centralizuotą priėmimą, leidžiantį mokykloms matyti duomenis apie mokinį ir planuoti pagalbą dar iki mokymosi sutarčių pasirašymo.
Ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis, tobulins teisės aktus, siekdama spartesnio poreikių nustatymo ir aiškesnių gairių tėvams nesutinkant su pirminiu vertinimu. Bus diegiami standartizuoti vertinimo įrankiai, ruošiama speciali priemonė gabių vaikų vertinimui. Bus renkama daugiau duomenų apie teikiamos pagalbos apimtį ir jos teikimo vietas (mokykloje ar už jos ribų).
ŠMSM nuotr.
