Ar jums yra tekę pastebėti, kad vos pagalvojus apie naują lagaminą, „TikTok“ platformoje iškart pasipila vaizdo įrašai apie keliones? Arba užsiminus draugui apie dviratį, ekrane pradeda rodytis dviračių reklamos? Tokie sutapimai gali pasirodyti bauginantys, tačiau „TikTok“ vartotojų pažįsta ne todėl, kad girdi jų pokalbius, o dėl itin tikslios elgesio analizės, pranešime žiniasklaidai aiškina „Bitė Lietuva“.
„TikTok“ istorija prasidėjo prieš dešimtmetį, 2016 m. Kinijoje pristatant programėlę „Douyin“. Po metų pasirodė tarptautinė versija „TikTok“, o svarbus proveržis įvyko 2018-aisiais, kuomet platforma susijungė su populiaria tuomet „Musical.ly“. Būtent rugpjūčio 2-oji minima kaip simbolinis šiuolaikinio „TikTok“ gimtadienis.
Per kelerius metus „TikTok“ išaugo iš beveik nepastebimos platformos į vieną populiariausių programėlių pasaulyje. Lietuvoje ji taip pat yra viena dažniausiai atsisiunčiamų nemokamų programėlių. „Bitės“ tinkle pagal mobiliojo interneto srautą „TikTok“ užima ketvirtą vietą, o piko metu sugeneruojamas srautas viršija 20 Gb/s, lenkdamas daugelį kitų populiarių programėlių. „TikTok“ lenkia tik „Go3“, „YouTube“ ir „Meta“ platformos – „Facebook“ ir „Instagram“, – teigia „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Andrius Archangelskis.
Ar „TikTok“ skaito mintis?
Pasak A. Archangelskio, vienas didžiausių mitų apie „TikTok“ yra tas, kad programėlė nuolat klausosi vartotojų pokalbių. Nors programėlei gali būti suteikta prieiga prie mikrofono, nėra patikimų įrodymų, kad ji slapta įrašinėtų kasdienius pokalbius reklamos tikslais. Pati „TikTok“ teigia, kad turinio rekomendacijos formuojamos remiantis vartotojų veiksmais pačioje programėlėje.
„Paaiškinimas slypi algoritmuose. „TikTok“ stebi kiekvieną mūsų veiksmą programėlėje: kiek laiko žiūrime vaizdo įrašą, kurį praleidžiame po sekundės, ką peržiūrime dar kartą, kam spaudžiame „patiktuką“, ką komentuojame ar persiunčiame draugams. Ir tai programėlė daro bene akyliau nei bet kuri mama stebi savo vaiką. Net kelios papildomos sekundės prie vieno vaizdo įrašo tapta signalu algoritmui, kad ši tema mus domina“, – aiškina „Bitės Profas“.
Algoritmui svarbu ne tik tai, ką žiūrite, bet ir tai, ko ne. Jei vienos temos įrašus nuolat praleidžiate po kelių sekundžių, algoritmas supranta, kad jie jūsų nedomina, ir pradeda rodyti kitokį turinį. Būtent iš daugybės tokių mažų signalų algoritmas sukuria itin tikslų vartotojo pomėgių profilį, dėl ko rekomendacijos ar reklamos atrodo stebėtinai taiklios.
Be vartotojo elgesio, programėlė renka ir informaciją apie įrenginio modelį, operacinę sistemą, kalbą, buvimo vietą, IP adresą, paieškos istoriją, sekamus kūrėjus ir kitus techninius duomenis.
„Dauguma informacijos renkama tam, kad algoritmas galėtų kuo tiksliau pritaikyti turinį kiekvienam žmogui. Kitaip tariant, „TikTok“ tikslas – kuo ilgiau išlaikyti mūsų dėmesį. Kuo daugiau jis žinos apie mūsų pomėgius, tuo tikslesnį ir mums įdomesnį turinį jis parodys“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.
A. Archangelskis pažymi, kad augant vaizdo įrašų populiarumui, didėja ir mobiliųjų duomenų srautai. Siekiant, kad dar daugiau Lietuvos gyventojų galėtų naudotis greitesniu internetu, „Bitė“ įgyvendina tinklo greitintuvo projektą, taip pat iki metų pabaigos įdarbins papildomus radijo dažnius.
Privatumą apsaugosite šiais būdais
Visiškai sustabdyti „TikTok“ duomenų rinkimo nepavyks, tačiau dalį jų galima ir net privalu apsaugoti.
„Bitės Profas“ pirmiausia pataria patikrinti programėlės privatumo nustatymus ir joje išjungti kontaktų sinchronizavimo funkciją, jei ja nesinaudojate. „TikTok“ kontaktų sinchronizavimo funkcija susieja jūsų telefono kontaktų knygą su programėle. Ji leidžia „TikTok“ pasiūlyti jūsų paskyrą žmonėms, turintiems jūsų telefono numerį, bei padeda rasti ir sekti draugus, kurie jau naudojasi platforma.
„Svarbu apriboti ir prieigą prie tikslios jūsų buvimo vietos, peržiūrėti programėlei suteiktus leidimus naudoti kamerą ar mikrofoną, jei nekuriate turinio, taip pat išvalyti personalizuotų rekomendacijų istoriją. Šie veiksmai neuždraus „TikTok“ rinkti duomenų, bet leis geriau kontroliuoti, kokia informacija dalijatės“, – pataria A. Archangelskis.
