Daugelis tvarumą sieja su gamtosauga ir klimato kaita, tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktarės Ievos Adomaitytės-Subačienės, šis terminas apima kur kas platesnį darnios plėtros spektrą. Artimiausiu metu visuomenės susidurs su demografinėmis, socialinės nelygybės, migracijos, psichologinės gerovės ir dirbtinio intelekto poveikio iššūkiais, kuriems spręsti būtini ateities specialistai. Dėl šios priežasties prieš metus VU įsteigta tarptautinė Tvarumo ir ateities visuomenių studijų programa, kurios pagrindas – Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė, apibrėžianti tvarumą kaip išteklių tausojimą ateities kartoms.
Socialinis tvarumas – pagarba žmogaus teisėms ir įtraukimas
Dr. I. Adomaitytė-Subačienė aiškina, kad tvarumas remiasi trimis pamatinėmis atramomis: aplinkosaugine, socialine ir skaidrumo. Nors gamtosauginis aspektas yra akivaizdžiausias, ne mažiau svarbi ir socialinė dimensija, apimanti žmogaus teises, bendruomenių įtraukimą ir lyčių lygybę. Trečioji atrama – skaidrus organizacijų valdymas, nepriklausomai nuo jų tipo (verslo, nevyriausybinės ar viešųjų paslaugų). Socialinis tvarumas daugiausia dėmesio skiria pagarbai žmogaus teisėms ir visų visuomenės grupių, ypač pažeidžiamų, integravimui į socialinės gerovės kūrimą. Tai reiškia produktų ir paslaugų prieinamumą įvairioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su psichosocialiniais sutrikimais. Programos vadovė pabrėžia, kad kalbant apie tvarius miestus svarbu ne tik infrastruktūra, bet ir tai, kaip miestai organizuojami, kad būtų įtrauktos visos socialinės grupės ir sudarytos sąlygos jų aktyviam dalyvavimui bendruomenės gyvenime.
Senstanti visuomenė – vienas didžiausių iššūkių
Vienas rimčiausių dabarties iššūkių yra visuomenės senėjimas. Nors tiksliai numatyti demografines tendencijas sunku, įmanoma išmokyti metodų, tokių kaip dizainu grįstas mąstymas, padedančių inicijuoti pokyčius. „Skatiname studentus tapti ateities pasaulio kūrėjais“, – teigia dr. I. Adomaitytė-Subačienė. Programa analizuoja dabarties tendencijas, tokias kaip gimstamumo krizė Lietuvoje ir Vakarų Europoje, bei moko teikti įrodymais grįstas rekomendacijas sprendimų priėmėjams socialinės politikos, socialinės ekonomikos ir verslo srityse.
Nuo demografijos iki kibernetinių nusikaltimų
Tvarumo ir ateities visuomenių programa, nors ir yra sociologijos bakalauro studijų krypties dalis, neapsiriboja tradiciniais sociologijos dalykais. Ji apima Europos Sąjungos socialinę politiką, socialines paslaugas, gerovės klausimus bei „sidabrinės ekonomikos“ problemas. Be to, studentai gilina žinias apie socialines inovacijas, antreprenerystę, projektų valdymą ir bendruomenių įtraukimą. Mokomasi rinkti patikimus duomenis ir formuluoti įrodymais grįstus sprendimus, analizuoti technologijų ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės gerovei, įskaitant nusikaltimus skaitmeninėje erdvėje.
„Studijos yra kitokios nei tradicinės akademinės programos – didelę dalį sudaro interaktyvios praktinės dirbtuvės, organizuojamos su socialiniais partneriais iš Lietuvos ir užsienio“, – pastebi dėstytoja.
Tarptautinė patirtis lietuviams
Nors programa dėstoma anglų kalba, ji patraukli ir lietuviams studentams. Jie įgyja tarptautinės patirties, kuri yra vertinga sparčiai augančiame Lietuvos verslo sektoriuje. Dr. I. Adomaitytė-Subačienė taip pat išskiria VU Filosofijos fakulteto atvirą ir draugišką bendravimo atmosferą tarp dėstytojų, studentų ir administracijos, kurią ypač vertina užsienio studentai.
