Liepos viduryje dirbtinio intelekto (DI) pasaulį sudrebino naujiena: Kinijos bendrovė „Moonshot AI“ pristatė naują modelį „Kimi K3“ – 2,8 trilijono parametrų sistemą, viešai vadinamą didžiausiu kada nors sukurtu atviruoju DI modeliu. Po kelių dienų finansų rinkos pajuto reakciją – krito technologijų ir puslaidininkių bendrovių akcijos, investuotojams primindamos praėjusių metų pradžios „DeepSeek“ momentą, kai kitas Kinijos modelis nubraukė beveik 600 mlrd. JAV dolerių nuo „Nvidia“ rinkos vertės. Tačiau svarbiausia šios istorijos žinia yra ne finansinė, o principinė: aukščiausio lygio DI nustoja būti kelių uždarų JAV laboratorijų nuosavybė, keisdamas taisykles visiems, įskaitant Lietuvą.
„Kimi K3“ nepriklausomame „Artificial Analysis“ DI modelių reitinge užima ketvirtą vietą tarp 189 vertinamų modelių – tai aukščiausia pozicija, kurią pasiekė atvirųjų svorių modelis. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, ilgos trukmės informacijos paieškos ir sudėtingų programavimo užduočių sprendimo, jis lenkia visus konkurentus, o „Arena.ai“ testuose užėmė pirmą vietą. Be to, naudojimasis „Kimi K3“ per programavimo sąsają yra maždaug tris kartus pigesnis nei artimiausio uždaro konkurento. Nuo liepos 27 d. bendrovė ketina paskelbti visus modelio svorius, leisdama bet kuriai organizacijai jį atsisiųsti, modifikuoti ir naudoti savo infrastruktūroje nemokamai. Nors dalis rezultatų dar tik viešinami gamintojo, nepriklausomi vertinimai patvirtina kryptį: atotrūkis tarp atvirųjų ir uždarųjų modelių, prieš dvejus metus atrodęs neįveikiamas, susitraukė iki kelių procentinių punktų.
Svarbu atskirti „atvirų svorių“ (angl. open-weight) modelį nuo „atvirojo kodo“ (angl. open source). „Kimi K3“ modelio svoriai bus prieinami, tačiau treniravimo duomenys, programinis kodas ir daugelis techninių sprendimų liks bendrovės paslaptimi. Taip Kinijos laboratorijos taiko verslo modelį: atiduoda svorius, kad technologija plistų, o konkurencinį pranašumą užtikrinantys metodai išlaikomi viduje. Tai suteikia naudotojams laisvę naudoti ir pritaikyti modelį, tačiau riboja galimybes patikrinti jo vidinę sandarą ir kūrimo procesą.
„Kimi K3“ pasirodymas sutapo su pasauline DI konferencija Šanchajuje, kur Kinijos vadovybė atvirąjį DI pristatė kaip alternatyvą uždariems Vakarų modeliams. JAV reakcija buvo nevienareikšmė: kaltinimai „distiliavimu“, raginimai reguliuoti kiniškų modelių naudojimą ar perspėjimai, kad draudimai gali lemti pralaimėjimą DI lenktynėse. Europa, neturinti konkurentų DI kūrimo fronte su JAV ar Kinija, mato priklausomybę nuo uždarų platformų kaip strateginę riziką. Dėl to Europos Komisija įtraukė atvirąjį kodą į technologinio suverenumo strategiją, o didžiosios Europos įmonės derina įvairius modelius, siekdamos nepriklausomybės.
Lietuvai atvirų modelių banga suteikia galimybę plėtoti DI kompetenciją be milžiniškų investicijų. Mažos šalies dydis tampa ne kliūtimi, kai aukščiausio lygio modelį galima valdyti savo infrastruktūroje. Tai leidžia kurti sprendimus, kuriuose jautrūs duomenys lieka organizacijos viduje (aktualu viešajam sektoriui, sveikatos apsaugai), pritaikyti technologiją lietuvių kalbai ir sumažinti eksperimentavimo kaštus. Naujosios DI gairės deklaruoja ambiciją Lietuvai tapti DI kūrėja, o atvirų modelių era yra realiausias kelias šiai ambicijai pasiekti.
Atvirumas nereiškia saugumo ar nemokamumo. „Kimi K3“ dar neturi viešai paskelbtos techninės ataskaitos ar nepriklausomo saugumo vertinimo. Tyrimai rodo, kad atviruose modeliuose gali būti paslėptų „užkardų“. Organizacijos, diegiančios tokius modelius jautriuose procesuose, turi žinoti modelio kilmę, modifikacijas ir stebėti jo elgesį. Nuo rugpjūčio ES DI aktas šiuos aspektus pavers teisine pareiga. Taip pat, nors žetono įkainis gali būti mažesnis, „Kimi K3“ atsakymais generuoti naudoja daugiau skaičiavimo išteklių nei konkurentai, todėl realius kaštus reikia vertinti pagal atliktą užduotį. Didelio modelio valdymui reikalinga rimta infrastruktūra, todėl daugeliui Lietuvos organizacijų racionalesni gali būti mažesni atviri modeliai ar Europos tiekėjų debesijos sprendimai.
„Kimi K3“ istorija patvirtina tendenciją, kad DI technologija komoditizuojasi spartesniais tempais nei prognozuota. Kai aukščiausio lygio DI modelį galima gauti nemokamai, konkurencinis pranašumas persikelia į gebėjimą technologiją integruoti į procesus, duomenis ir produktus. Lietuvos pozicija Europos DI reitinguose rodo, kad įrankių prieinamumas nebėra kliūtis, o gebėjimas kurti vertę iš jų – vis dar retas. Atvirų modelių banga šią tendenciją sustiprina. Lietuvai nereikia rinktis pusės tarp Vašingtono ir Pekino; reikia auginti kompetenciją, leidžiančią blaiviai įvertinti, saugiai pritaikyti ir paversti bet kurį modelį realia verte. Galiausiai DI lenktynėse laimės ne tie, kurie turi galingiausią modelį, o tie, kurie greičiausiai išmoks juo naudotis.
