Rugsėjo 3 d. Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, nukreiptą į regionus ir socialiai pažeidžiamus gyventojus. Iš viso pagal Socialinį klimato planą Lietuvoje iki 2032 m. pabaigos bus investuota apie 884 mln. eurų, kurie skirti visuomenei ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pristatymo renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovai, plano rengimą koordinuojanti Aplinkos ministerija ir jį įgyvendinančios institucijos – Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.
**Pagerins žmonių gyvenimą**
Renginyje dalyvavusi Europos Komisijos (EK) Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Andriana Sukova įvertino, kad Lietuva buvo antroji šalis, kurios planą 2026 m. birželio 5 d. patvirtino EK, ir išskyrė, kad Lietuvos ambicijos didelės – numatyta net 16 priemonių ir daugelis jų bus pradėtos įgyvendinti jau 2027 m.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kitais metais Lietuvai pirmininkaujant ES Socialinis klimato planas taps vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų. Anot EK atstovės, tai gera proga skatinti diskusijas apie socialinius klimato kaitos aspektus.
„Kai įvardiji garsiai – 884 milijonai eurų – tai atrodo gana didelė suma. Tačiau pati suma nėra mūsų tikslas. Tikslas – kad už šių skaičių atsirastų konkretus pokytis. Tai gali būti namai, kuriuose žiemą bus šilčiau ir, kurių išlaikymas kainuos mažiau. Tai gali būti patogesnis ir prieinamesnis būdas pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Būtent čia labai svarbus – regioninis aspektas. Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Socialinio klimato fondo idėja labai paprasta: klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – atidarydama renginį kalbėjo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
**Aplinkos ministerijos prioritetas – renovacija**
Aplinkos ministerija planą įgyvendins keturiomis renovacijos priemonėmis: kompleksine ir daline daugiabučių renovacija bei kompleksine ir daline vienbučių ir dvibučių namų renovacija.
Daugiau kaip 372 mln. eurų iš Socialinio klimato plano bus skirti daugiabučių ir vienbučių namų renovacijai. Didžiausia finansavimo dalis – 269 mln. eurų – bus skirta daugiabučių renovacijai kartu su naujove – daline daugiabučių renovacija. Taip pat nemaža dalis tenka ir vienbučių kompleksinei ir dalinei renovacijai – 103 mln. eurų.
Kompleksine daugiabučių renovacija tikimasi pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir bent 40 procentų sumažinti energijos suvartojimą. Techninė parama – investicijų planui, renovacijos pasui, sertifikatams, projektavimui, administravimui ir techninei priežiūrai – finansuojama 100 procentų.
Pažeidžiamiems namų ūkiams energinio efektyvumo priemonėms numatytas labai aukštas paramos intensyvumas. Jei namas šildomas iškastiniu kuru – 80 procentų, jei neiškastiniu – 50 procentų. Kitiems gyventojams parama bus teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų diferencijuojant pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą ir sudarys nuo 15 iki 40 proc.
Iki 2032 metų liepos pagal šią priemonę planuojama renovuoti 643 daugiabučius ir suteikti paramą 7851 pažeidžiamam namų ūkiui bei daugiau kaip 12 tūkst. kitiems namų ūkiams.
Taip pat atsiranda naujovė – dalinė renovacija, kuri bus lankstesnė ir leis atlikti mažesnės apimties, bet energetiniu požiūriu svarbius darbus, nelaukiant, kol bus galimybė renovuoti visą pastatą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams energinio efektyvumo priemonėms numatyta 85 proc. parama, jeigu naudojamas iškastinis kuras, ir 75 proc. – jeigu neiškastinis. Kitiems daugiabučio namo gyventojams parama bus iš Klimato kaitos programos panašiai kaip ir kompleksinės renovacijos priemonėj.
Gyventojai galės rinktis bent dvi iš 6 priemonių: stogo šiltinimo, langų ir lauko durų keitimo, karšto vandens sistemos atnaujinimo, šilumos punkto atnaujinimo, šildymo sistemos modernizavimo ir saulės elektrinės įrengimo, ir sumažinti bent 15 proc. energijos suvartojimą
Pagal šią priemonę iš dalies renovuoti planuojama daugiau kaip 2300 daugiabučių namų.
Taip pat numatytos priemonės vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei ir dalinei renovacijai. Energinio efektyvumo darbams parama pažeidžiamiems namų ūkiams sieks 85 procentus iškastinį kurą naudojantiems namams ir 75 procentus naudojantiems neiškastinį kurą. Iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2450 vienbučių ir dvibučių namų, iš dalies atnaujinti 1325 tokius namus.
**Planus pristatė ir kitos institucijos**
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renginyje pristatė, kokių priemonių bus imtasi sprendžiant socialinio būsto trūkumo problemą. Pagrindinis ministerijos tikslas vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą įsigyjant (statant, perkant rinkoje) energetiškai efektyvius A++ būstus.
Susisiekimo ministerija 2026–2032 m. transporto sektoriaus pokyčiams numato skirti 440 mln. eurų investicijų, kurios bus nukreiptos į elektromobilių infrastruktūros, dviračių transporto ir viešojo transporto plėtrą.
Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrus, kuriuose žmonės galės gauti individualias konsultacijas būsto modernizavimo bei darnaus judumo transporto priemonių įsigijimo klausimais, praktinę paraiškų rengimo pagalbą siekiant gauti finansavimą iš Socialinio klimato fondo bei pačių projektų įgyvendinimo klausimais.
**Išskyrė naudą pažeidžiamiausiems ir institucijų bendradarbiavimą**
Po pristatymo vykusioje diskusijoje dalyviai kalbėjo apie tai, kokią naudą Lietuvai atneš Socialinio klimato plano investicijos ir kam jos labiausiai reikalingos.
Diskusijoje dalyvavo Aira Paliukėnaitė, aplinkos viceministrė, E. Sukova, EK atstovė, Dovydas Kaminskas, Tauragės rajono savivaldybės meras, Laurynas Šeškevičius, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius, Marcos Gonzalez Alvarez, Europos Komisijos DG CLIMA skyriaus vadovas, atsakingas už Socialinio klimato fondo ir ATLPS 2 įgyvendinimą, Martynas Norbutas, Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas.
Aplinkos viceministrė A. Paliukėnaitė sakė, kad svarbu užtikrinti, jog priemonės pasiektų pažeidžiamus namų ūkius, kuriems ir yra skirtos. Ji taip pat išskyrė savivaldybių indėlį, nes jos yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai supranta jų poreikius bei gali padėti pasinaudoti teikiama parama.
EK atstovė A. Sukova akcentavo skaidrumą ir diskusijas su visuomene. Anot jos, būtina kurti pasitikėjimą valstybe ir institucijomis žmones informuojant apie pokyčius ir kokių rezultatų siekiama. Ji tikisi, kad įgyvendinant priemones po 5 metų matysime sumažėjusį skurdo lygį.
Kalbėdami apie renovaciją, dalyviai pabrėžė, jog gyventojams itin svarbi darbų kaina, todėl reikia akcentuoti, iš ko ji susideda ir kokią grąžą jie gali gauti ateityje. Aptarta, kad dalinė renovacija galėtų išjudinti procesus, nes bus prieinamesnė tiems, kam pilnai renovuoti daugiabutį per brangu, taip pat ja galės pasinaudoti kultūros paveldo teritorijose esantys namai, kuriems dažnai taikomi papildomi reikalavimai dėl pastato išvaizdos ir architektūrinių elementų išsaugojimo.
Dalyviai sutiko, kad kalbant apie Socialinio klimato plano įgyvendinimą itin svarbus socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų bei verslo įtraukimas ir tarpinstitucinis dialogas.
