Keturi Vilniaus ir Kauno gyventojai per skirtingus apgaulės atvejus patyrė iš viso 286,4 tūkst. eurų nuostolių. Apie visus atvejus policijai pranešta rugsėjo 3-iąją, ketvirtadienį.
Į Kauno apskrities policiją kreipėsi 1964 metais gimęs vyras. Jis nurodė, kad nuo gegužės 8-osios iki rugpjūčio 5-osios investavo internetinėje platformoje, o nepažįstami asmenys pasisavino 48,4 tūkst. eurų.
Dar vienas nukentėjęs vyras, gimęs 1955 metais, Vilniaus apskrities policijai pranešė gegužę internete susipažinęs ir bendravęs su moterimi. Pareiškėjo teigimu, ji apgaule išviliojo 44 tūkst. eurų.
Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Didžiausią nuostolį – 192 tūkst. eurų – nurodė 1990 metais gimęs vilnietis. Policijai jis teigė, kad nuo vasario 1-osios iki rugsėjo 2-osios buvo apgaudinėjamas draugo.
Pasak pareiškėjo, jis draugui perdavė savo asmens tapatybės dokumentą su elektroninio parašo funkcija ir prisijungimo slaptažodį. Pasinaudojus šiais duomenimis, vilnietis buvo įregistruotas trijų bendrovių vadovu, o jų sąskaitose galėjo būti vykdomos neteisėtos finansinės operacijos.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį – dėl turto prievartavimo bei dokumento pagrobimo arba pagrobto dokumento panaudojimo.
Rugsėjo 3 dieną apie 10.30 val. Vilniuje nepažįstama moteris, prisistačiusi giminaite, iš 1949 metais gimusios moters apgaule išviliojo 2 tūkst. eurų. Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Visų keturių pareiškėjų nurodyti nuostoliai – 48,4 tūkst., 44 tūkst., 192 tūkst. ir 2 tūkst. eurų – sudaro 286,4 tūkst. eurų. Vilniaus policija pabrėžė, kad jos suvestinė parengta pagal pirminę informaciją ir ją naudojant būtina nepažeisti nekaltumo prezumpcijos.
